Evil and Kindness (BAIGTA)

3 dalis

*vakaras*

Sedėjau savo kambaryje ir rašinėjausi su draugėmis mūsų grupėje, tik staiga įėjo teta.

-Taip?-atsisukau.

-Tu dar nepasiruošusi?

-Kam?

-Aš tau ryte sakiau, kad mes turėsime svečius.

-Kokius?-apsimečiau, kad nieko nežinau.

-Elie, su manim nežaisk.

-Ir nežaidžiu.

-Elie.-piktai pažiūrėjo į mane.

-Gerai.-atsidusau.

-Padėjau suknelę ant kedės. Renkis.

-Suknelę?-apšalau ir ji linktelėjusi išėjo.-gražu.

Pasimatavusi suknelę pažvelgiau į veidrodį. Atrodžiau kaip Sonia, tik ne ružavos spalvos, o bordinės. Nusimoviau suknelę ir apsimovusi šortus užsitempiau bordinį džemperį. Susisukusi į laisvą kuodą pasiėmiau telefoną ir uždariusi duris ėjau link svetainės. Tik staiga suskambėjo duru skambutis.

-Atidarysiu!-sušaukiau eidama ir atidariusi išvydau jį ir jo tėvus.

-Labas vakaras.-pasisveikino vyras.

-Labas vakaras. Prašome užeiti.-atbėgo teta, o aš stovėjau apšalusi.

-Sveika. Alien.-šyptelėjo jis.

-Teta, aš norėčiau pasikalbėti su savo nauju klasioku.-sustapdžiusi jį nelaukiau nieko ir sulaukus tetos linksėjimo nusivedžiau jį į sodą.

*sode*

Prirėmiau jį prie medžio ir pažvelgiau į jo akis. Tos pačios rudos akys ir ta pati šlykšti šypsena kurią mačiau studentų kavinėje.

-Taip greitai? Nežinojau, kad nori manęs.-sukikeno jis.

-Taip, noriu,-pasilenkiau prie jo ir sulaukusi progos trenkiau jam į klyną.-tave užmušti.-pabaigiau sakinį ir atsitraukiau.

-Kalė.

-103 kartas,-atsidusau.-sugalvokite kažką įdomiau.-patempiau lūpą ir atsitupiau.

-Kekšė.

-Jau įdomiau,-pripažinau.-paklausyk manęs naujokėlį, jei bandysi dar kartą iš manęs pasišaipyti, atsidursi ligoninei, negu čia. Nesimaišyk man po kojom tada nebus bėdų, nes aš jas visada nešu. Supratai?

-Paaiškink lovoje.-mirktelėjo.

-Ak jūs tie futbolininkai.-atsidusau ir ėjau link takelio.

-Palauk! Juk nepaliksi manęs taip?!

-Dešimt!-paplojau.-atbėgs tavo gerbėja!

-Pasakysiu, kad dalyvauji lenktynėse!

-Nedrįsk,-supykusi atsisukau ir priėjau prie jo.-jei pasakysi, įmesiu į karstą gyvą.

-Po biški man patinki.

-Man irgi patinki, bet kai nesi šiknius.

-Būk gera mergaitė ir...

-Elie?!-staiga išgirdome tetos balsą.

-Meluok.-sušnipždėjusi pakėliau jį.

-Kas nutiko?-pribėgo teta.

-Užkliuvo už akmens.-tariau.

-Elie, tu man visą gyvenimą meluoji. Kas atsitiko?

-Elie sako tiesa.-tarė vaikinas.

-Na gerai.

-Teta, aš pamiršau pas Evana svarbius daiktus, galiu išbėgti trumpam?-paklausiau su viltimi.

-Tu vėl su juo ir kada jis grįžo?

-Ne ir nežinau.

-Tik labai greitai.

-Ačiū.

-Kur jau važiuosi?-sušnapždėjo vaikinas.

-Kur ne nuobodu.

-Aš pavežėsiu Elie.-atsisukom su teta į vaikiną. Teta linktelėjusi paliko mus vienus, o aš tvardžiausi, kad jam neduočiau vėl į klyną.

-Palauk, einu persirengti.-tariau ir nubėgusi į vidų greitai užlipau laiptais.

*kambaryje*

Persirengusi atidariau langą ir įlipusi į medį uždariau jį. Atsidususi nušokau nuo šakos ir nubėgusi į kiemą pamačiau vaikiną.

-Kažkaip greitai.

-Pro langą.

-Šok.-šyptelėjo.

-Ar galiu sužinoti savo vairuotojo vardą?

-Džeikas. Kur važiuojam?

-Pas Evana ir vėliau į lenktynes.

-Važiuosime į lenktynes. Su manim.

-Say what?-apšalau.

-Bus smagiau, negu su tuo Evanu.

-Jis bent juokelius mėto.

-Aš irgi galiu, Alien.

-Kaip juokinga.-sukryžiavusi rankas pažvelgiau pro langą.

-Nagi, Elie.

-Ak jau Elie?

-Vistiek nevešiu.

-Ir nevešk. Sustosi prie artimiausios stotelės ir paleisi mane.

-Net nesiruošiu.

-Bakas tuščias,-po mano žodžių jis atsisuko į mane. Mintyse garsiai nusijuokiau.-bus.

-Fuck.

-Tai?-pažvelgiau į jį su šypsena.

-Bent jau gražei šypsaisi.

-Eik velniop.-sugadino nuotaiką.

-Su tavim - būtinai.

-Ugh. Tiesiog važiuok į lenktynes.

-Tai Evano jau nebereikia?-sukikeno jis, parodydamas, kad jis laimėjo. Pavarčiau akis.

-Mhm.

-Šaunuolė.

*20:30*

Atvažiavę iškarto sustojome prie starto.

-Wtf?!-pažvelgiau į vaikiną kuris jau movėsi pirštines.

-Atvažiavome laiku.

-Kaip suprasti laiku?! Ir dar su tavo tėvo mašiną?

-Nepanikuok,-nusijuokė jis.-ji mano.

-Paaiškink kas dabar vyksta, Džeikai!

-Elie,-pažvelgė į mane.-aš jau susitaręs buvau dėl lenktynių. Tik nesitikėjau, kad tu - bijosi. Juk tu mėgsti adrenaliną.

-Nesitikėjai?-prunkštelėjau.-tai aš nesitikėjau, kad tu toks greitas ir bukas kaip Sonia.

-Kodėl iškart bukas?

-Regis nepavyko tavęs išgąsdinti todėl apmoviau, kad ,,panikuoju".-parodžiau ore kabutes ir be emocijų pažvelgiau į jį.

-Girl.-šyptelėjo.

*22:20*

Grįže pamačiau per langą tetą ir supratau, kad ne aš viena susimoviau...

-Teta jau pyksta. Jei klaus tai pasakyk, kad užsibuvome pas Evaną.

-O jei klaus jo?

-Nemanau. Nesijaudink, aš moku išsisukti.-šyptelėjau ir išlipusi iš mašinos pamojavau tetai.

So kas dabar bus?
Vote :)