Evil and Kindness (BAIGTA)

7 dalis

*rytas*

Pramerkusi akis nuo Sonijos perspėjimo, kad vonia bus užimta kokią valandą ar daugiau apsiverčiau ant šono ir pasiėmiau telefoną. Staiga gavau žinutę iš mūsų grupės.

Go: Mes vis dar ten pat susitinkame?

Aš: Joa, autobusų stotelėje.

Džiul: Parašysiu jeigu atvyksiu, dabar važiuoju link ligoninės. Palinkėkite nemirti iš nuobodulio.

Aš: Linkiu mirti iš nuobodulio.

Džiul: Mūsų Alien sugrįžo.

Aš: Nesidžiaug per daug, Džiuliją. Šį kartą liksiu ilgam :)

Go: Okay, manau, kad laikas ruoštis ir susitinkam už 20 minučių.

Aš: Jau dvi?

Go: Jau 14:30

Aš: Aš įsiveržiu į vonią, jeigu ji dar nebaigė praustis.

Džiul: Pradėkit be manęs, sekmės su Džeiku ;)

Pavarčiau akis ir numetusi telefoną ant lovos išsiropščiusi iš jos nuėjau link vonios.

-Kaip keista, kad šį kartą ji užtruko vos 20 minučių.-tariau tyliai sau apžiūrėdama kaip pirmą syki vonią.

*14:45*

Stovėjau prie veidrodžio ir žiūrėjau į savo 14-metės drabužius į kuriuos vis dar įtilpau. Pagyrusi save pasiėmiau tiesintuvą ir staiga mano nuotaiką sugadino Sonijos šypsena.

-Džinsinis kompinezonas, nestilingai sukištas trumpas raudonas džemperis, storas diržas prie kuriuo prikabinta juoda kepurė,-apibūdino mane Sonia.-kaip matau Elie sugrįžo į savo 14-metės stiliu.-nusijuokė ji.

-Pasikankinau, o dabar grįžau.-rimtu veidu atsakiau.

-Okay sekmės, kad ir kur eini.-išsinešdino iš mano kambario. "Hm, pastaruoju metu, mūsų Sonia pasidarė labai jau nuoširdi ir gera mergaičiukė."

*autobusų stotelėje*

Stovėjau ir šalau viena pati belaukdama autobuso ir Gojos. "Vis dėl to reikėjo pasiimti švarkelį."-sedėdama mąsčiau.

-Goja jau čia.-su šypsena ėjo link manęs vėluotoja.

-Kur tu po velnių buvai užstrigusi?!-pakėliau toną atsistodama.

-Nusiramink ir pasakysiu staigmeną.

-Goja, mes gyvename visai netoli nuo šitos sušiktos stotelės ir man nepatinka staigmenos.

-Pamirškim kas ką tik buvo įvyke ir sėdam į Džeiko mašiną.-po jos žodžių sustingau.

-Jie čia?

-Aha.

-Tu jei nori varyk su jais, o aš palauksiu autobuso.

-Prašauuu.

-Kas aš tau? Motina, kad leidimus tau duočiau?

-Ne tai turėjau omeny,-pavartė ji akis, o vėliau nusijuokė.-varom su manim, su Džeiko draugais.

-Ne,-pamačiau atobusą važiuojant link stotelės.-štai ir mano autobusas.

-Elie!-sušaukė mano vardą Goja, bet aš neatsisukusi padaviau vairuotojui pinigus.

Atsisėdusi į vietą, patogiai įsitaisiau ir laukiau kol autobusas pajudės iš savo vietos. Tik staiga išgirdau pažįstama balsą ir atsisukusi išvydau Džeiką. "Ko tas dabar nori?"-atsidusau tyliai ir vėl pažvelgiau pro langą.

-Užsispyrusi matau.-atsisėsdamas šalia manęs prakalbo.

-Kaip ir tu.

-Kodėl vengi manęs?

-Aš?-prunkštelėjau.

-Negi aš.

-O tu įjunk savo smegenis iš naujo ir pagalvok ką tu darai su savo gyvenimu ir ateitimi palaikydamas ryšį su manim.

-Kodėl turėčiau nerimauti apie tai?

-Mes,-atsisukau į jį.-esame iš visiškai kitų planetų.

-Mes jau tai tvarkome, Alien.-šyptelėjo, o aš susivaldžiau netrenkus jam.

-Klausyk vaike, suprask, kad aš netikiu meile seilę, nenoriu jokių santykiu, nenori, kad kažkas mane ,,sutvarkytu" kaip kitas kietuoles, aš tenoriu būti savimi ir leisti laiką su savo draugėm bei pakliuti į bėdą,-rimtu veidu viską pasakiau.-o tu man to neleidi, nes tu prikibai kaip koks šlapias lapas prie pado.-pridėjau.

-Tai nebus...

-Nieko nebus.-nutraukiau jį.

-Bet...

-Jokių bet,-vėl nutraukiau vaikiną.-kitoje stotelėje išlipk. Nebenoriu matyti tavo snukio. Jau taip viską sugadinai.-jis tylėjo, nieko nesakė ir man jo tylėjimo užteko kaip atsakymo.

Labai atsiprašau mielieji, bet aš atostogauju ir nėra laiko man parašyti dalis. Sorry už šitą trumpą dalį. Kita bus ilgesnė ;)
Vote