Evil and Kindness (BAIGTA)

11 dalis

Stebėjau lietaus lašelius ant lango ir mąsčiau ką šiandien pasakė Evanas. Tai tikrai man daug ką reiškią kaip ir jo pasakymas prieš išvykstant, būkime draugais. Tačiau kitas balselis sako mano galvoje, kad tai gali būti Džeikui konkurentas ir Evanas jam pavydi. Bet aš tuo nesu tikra, gal tai dar viena jo vaidybą, o gal ir tikra meilė?

-Kaip sunku.-sumurmėjusi padėjau galvą ant rankų.

-Džeikas ligoninei!-surekė lėkdama pro mano kambarį Sonia ir aš staigiai pakėlusi galvą nuskubėjau paskui ją. Tačiau Sonia pertraukė mane užtrenkdama duris man prieš nosį. Staiga pamačiau juodą katę praeinančia pro mane. Katė atsisėdo prie duru priešais mane ir pažvelgė savo ryškiai žaliomis akimis. Sustingau. Žiūrėjau katei tiesiai į akis, o ji į manasiąs. Staiga pro mane praėjo teta ir atidariusi duris išvijo juodą katę.

-Mieloji, Džeikas pateko į avariją su savo draugais. Sonia jau išvažiavo, gal tu galėtum taip pat nuvažiuoti? Kiek žinau jūs artimiau draugaujat negu Sonia,-linktelėjau.-beje, jis buvo lenktynėse,-jau supratau kur lenkia teta.-aš tavęs nestabdysiu, bet prašau, būk atsargi.

-Žinoma teta. Apsirengsiu ir nuvažiuosiu kartu su E...-prisiminusi vaikiną susikrimtau, ar verta su juo važiuoti ar geriau pačiai pavogti kaimyno geltoną mustangą. "Hm."

-Elie?-uždėjo ranką ant peties teta.

-Aš einu.-tariau ir greitu žingsniu ėjau link laiptų.

*kambaryje*

Apsirengusi laisvais rūbai griebiau kuprinę su visais reikalingais daiktas kurie man padės patekti į kaimyno kiemą bei į jo mašiną. "Reikia prisiminti gerus laikus."-šyptelėjau pagalvojusi kas buvo nutikę prieš 3 metus. Bet tai ne mano kaltė tą kartą buvo.

Nušokusi nuo medžio šakos apsidairiau ir bėgau link  kaimyno vartų kurie buvo, aišku, valdomi pulteliu. "Oh shit."-pasilenkiau prie medžio kai pamačiau kameras.

-Nuo kada jis turi kameras ant kiekvieno lauko kampo?-tariau sau. "Bus sunkiau nei maniau."-atsidusau ir iš kuprinės išsitraukiau juodus, purškiamus dažus kuriuos laimei turėjau. Pribėgusi prie tvoros užpurškiau visas kameras kurias tik pasiekiau ir pradėjau savo darbą - atidaryti vartus rankiniu būdu. Pasiėmusi Edvino žirklutes ir peiliuką bandžiau prasilaužti bent tarpelį kuris man padės pasiekti laidus. Tik staiga netyčia prisilietus prie skambučio vartai patys atsidarė. "Gražu."-pavarčiau akis ir įbėgau į kiemą kol jie neužsidarė. Ieškojau akimis geltono mustango ir staiga mano akys sustojo ant juodo Porsche. "Regis kažkas čia tapo oligarchu."-šyptelėjau kai įsėdau į mašiną. Sujungusi laidus privažiavau prie vartų ir kai jie atsidarė paspaudžiau greičio pedalą, o gerąjąm kaimynui palikau žinutę. Bus linksma kai grįšiu.

*ligoninei*

Kai tik įėjau į ligonines vidų pamačiau verkiančia Sonia, jos drauges, Džeiko draugus ir pusę nepažįstamų veidų. Priėjusi lėtai prie visų išgirdau kaip Tifany su Sonia šaukia ant man nepažįstamo vaikino. Pagal Sonijos piktumą, galiu suprasti, kad tas vaikinas kaltas kažkuom. "Kas gi ten nutiko?"-paklausiau savęs priartėdama prie Sonijos uždėjau jai ant peties ranką. Apsisukusi, ji stipriai apkabino mane ir vis kartojo klausimą kodėl. Pirmą kartą mačiau tokią palūžusia seserį ir man buvo jos labai gailą kaip ir kitų.

*vakaras*

Gulėjau lovoje kaip negyva ir jutau kaip karštis vis kylą ir kylą, o tabletės nė velnio nepadeda nuimti karštį ar sustapdyti kosijimą. Galvojau tuo pačiu ką daryti dėl Evano ir Džeiko. Jie visiškai skirtingi, bet meilė ta pati. Tačiau mažas balselis kuždėjo man, kad neturėčiau pamiršti ką jie abu padarė man.

-Auč.-susiriečiau į mažą kamuoliuką kai suspaudė galvą. Užsiklojau anklodę iki pat nosies galiuko ir išjungusi šviesą bandžiau užmigti.