Evil and Kindness (BAIGTA)

2.5 dalis

*16:20*

Pabodusi klaidžioti po Niujorko gatves, nupėdinau į knygų parduotuvę, kurie jie turi dar ir kavinę. Įėjusi į parduotuvėlę pasidėjau daiktus ant kedės ir išsitraukusi kompiuterį pasidėjau ant stalo. Žvelgusi pro langą galvojau apie ką šį kartą parašyti antraštę. Bosui pasakiau jog noriu atostogų, tačiau reikia būti ir pasiruošusi darbui.

-Vaišinu latte.

-Ačiū.-net neatsisukusi paėmiau puodelį ir vos tik prilietusi prie lūpų karštą kavą atsisukau į žmogų. Šalia manęs sedėjo Džeikas su maža šypsenėle, kuri privertė mane nurausti.

-Apie ką galvoji, kad netgi negali pakelti galvos, huh?-paklausė jis.

-Apie gyvenimą, darbą, meilę, Evaną.-ties vaikino vardu išriedėjo šalta, kaip ledas ašarą. Nejučia šypteliu ir nusivaliusi ašarą padėjau puodelį ant stalelio.

-Kas nors nutiko su Evanu?

-Sunku paaiškinti,-atsirėmiau į delną ir pažvelgiau į vaikiną.-tai kokie vėjai atpūtė į Niujorką, Prancūzijos vaikine.-jis sukikenęs padėjo puodelį ant stalelio ir atkartojo mano poziciją.

-Surasti Niujorko merginos, kurią pamilau.

-Argi jis neturi Prancūzijos merginos?

-Dėje, bet nebeilgai. Ji jam nusibodo.

-Sakyk atvirai, Džeikai, kodėl palikai mane?

-Tikrai ne dėl Velvetos ar tavęs. Palikau, nes Velvet manipuliavo manim kaip praeityje, o dabar aš jos įrodymus sunaikinau ir noriu skirtis. Oficialiai.

-Pala ką?-nieko nesupratau.

-Su tavo pakalba, manau galėsi parašyti apie tai ir manau tai sukels didelią audrą žiniasklaidai.-mirktelėjo jis.

-Sustojam biški.-iškėliau pirštą, kad nutiltų.

-Elie,-pajutau kaip jis paima mano ranką.-važiuojam pas mane, aš ten tau viską papasakosiu.

-Bet jeigu tu įsiversi mane į lovą, ponaiti Džeikai, tai tada iš manęs nieko nesitikėk.-įspėjau jį ir jis šyptelėjęs linktelėjo.
Greitai pasiėmusi visus daiktus ir užsimetus paltą ant savęs, išėjome.

*vakaras*

Viską surašiusi į kompiuterį ką pasakė Džeikas, mes smagiai išgėrėme kavos kartu pasijuokdami iš mūsų praeities. Dabar sedėjome prie židinio ir skaniai juokėmes iš prisiminimų. Jau buvo sutemę, tačiau man tai buvo nesvarbu, kadangi nebesu ta paauglė, kuriai reikia grįžti prieš 10:00 valandą vakaro namo.

Padėję kavos puodelius ant stalelio pažvelgiau į jį su prikasta lūpą. Per šiuos metus jis nei kiek nepasikeitė. Tas pats šmaikštus, užknisantis, mielas, romantiškas bei turtingas vaikinas sėdi priešais mane ir sako juokelius. Negalėjau patikėti, kad jis dėl manęs pasidavė Velvetai. Žinojau, kad ji bus ta buvusi mergina isterikė, pamišelė, bet nesitikėjau, kad ji norėjo ir mane ir Džeiką pašalinti iš gyvenimo. Dar kartą pažvelgiau į jo mielą veidelį ir nesuprasdama ką darau, prislinkau prie jo ir įsisiurbiau į jo lūpas. Vaikinas kruptelėjo nuo mano tokio netikėtinumo, tačiau greitai mane prisitraukė arčiau savęs ir atsakė į bučinį. Taip, žinau, kvailė esu, bet aš jo pasiilgau. Pasiilgau savo narkotiko, kuris vis veda mane iš proto.

*rytas*

Pramerkusi aki pastebėjau, kad esu ne namuose, o Džeiko kambaryje. "Dieve, jeigu tu leidai man su juo permiegoti, tai ačiū."-sukikenau iš savo kvailų minčių ir atsisukusi pamačiau, jog vaikinas vis dar saldžiai miegą. Stengdamasi nepažadinti jo, nutipenau į vonią su savo vakarykščiais rūbais.

*virtuvėje*

Supjausčiusi vaisius, įmečiau juos į trintuvą ir iš šaldytuvo paėmusi pieno, įpyliau į plastikinę stiklinę. Staiga prisiminusi, kad neįdėjau braškiu. Trinktelėjusi sau į kaktą, nuėjau prie spintelių.
Radusi braškes, sugrįžau į vietą ir pradėjau pjaustyti. Tik staiga pajutusi rankas ant savo liemens netyčia įsipjoviau.

-Po velnių.-tyliai nusikeikiau ir pakišau pirštą po vandeniu kol galvojau kur medicinos dežutė yra.

-Duok.-ištiesė vaikinas ranką ir aš pažvelgusi į jį, pamačiau pleistrą jo rankoje.

-Ačiū.-tyliai tariau nurausdama.

-Negi blogiukė, gėdinasi?

-Negi geruolis išliko geruoliu?-pakėlusi galvą pažvelgiau į jo mažą šypsenėlę.

-Gaila, kad palikau tave. Dabar būčiau stovėjęs ir žiūrėjęs į savo mieląją sužadėtinę.

-Tas žiedas nieko nereiškia man.-žvilgtelėjau į auksinį žiedą su deimančiuku.

-Kieno dabar tu?

-Evano.-atsidusau sunkiai, o jis sukikeno.

-Myliu tave.-šyptelėjęs tarė, o aš sustingau. Pabaigęs sutvarkyti žaisdą, dežutę padėjo į šalį ir pasirėmęs į stalą įsispoksojo į mane. Ir tik tuomet, aš pastebėjau, jog jis buvo pusnuogis. Vilkėjęs tik treningines kelnias su ištaršytais plaukais, jis atrodė kaip tikras modelis. Mano modelis.
Prikandau apatinę lūpą ir sustojau ties jo raumenimis. "Okay, ką tu man darai, ponaiti Džeikai?"-klausinėjau savęs klausimų. Įtampa, karštis ir aistra kilo tarp mūsų. Tačiau nei vienas nesiruošėm pulti kaip ištroškė kraujo vienas ant kito. Kaip tik atvirkščiai, mes laukėm. Laukėm, kol kažkas mums sutrugdė ir tai buvo duru skambutis. Greitai nudelbiau akis žemyn ir pajutau kaip kaista mano skruostai. Staiga, buvau prispausta prie vaikino kūno ir jo lūpų. Regis jis taip pat eina iš proto kaip ir aš...

*12:10*

Ištrūkau iš Džeiko numerio, kai jis kalbėjosi su kažkokiu vyru grįžau namo ir mano neleimėj atėjo mama Sonia į mano kambarį.

-Kur basteisi? Kodėl negrįžai namo?

-Buvau viešbutyje.-tiesą sakiau.

-Su kuom?

-Su bosu,-o va čia jau melavau.-darbui.

-Oh.-nusivylusi tarė ji.

-Nesuprantu vieno, kodėl teta nesijaudina dėl manęs kaip įkyrioji įseserė, a?

-Elie!

-Tik sakau tiesą į akis.-pakelnojau pečiais.

-Kodėl sužeistas pirštas?

-Kodėl lendi man į subinę?

-Nes teta paprašė prižiūrėti ją kol ji išvažiavo darbo reikalais į Prancūziją ir grįš už 2 savaičių.

-Tai štai kodėl taip tylu namuose.-sumurmėjau.

-Ką sakei?-pasidomėjo ji.

-Bosas sakė, kad turiu išvykti susitikti su vienu aktorium ir gauti iš jo interviu, tad kitą savaitę grįžtu. Šeštadienį vakare.

-Na gerai.-įtariai pažvelgė į mane.

-Ir Sonia, pasikviesk savo draugių ar pasilinksmink, o ne sedėk kaip mama namie.-pavarčiau akis ir ėmiau krautis daiktus.

-Tu teisi, reigtu aplankyti tą susną.

-Aha.-nekreipiau į ją dėmesio ir parašiusi žinutę Džeikui numečiau telefoną ant lovos.

Na pagaliau, o aš jau galvojau, kied tie balandėliai neturės laiko pabūti kartu lmao.
Vote ♥️