Evil and Kindness (BAIGTA)

17 dalis

*po 4 mėnesių*

Čiulba paukščiai, lenda saulė, o kartais ir lietus ateina ir pavasaris bei vasara ne už kalnų, tačiau Džeiko dovanos man vis kelia šypseną ir manau, kad jos jau nepaslėpsiu nuo visų. Bet matyti Džeiką su Tifany, yra skaudu. Kodėl? Gal tai tie patys jausmai kuriuos turėjau, kai susipažinau su Evanu? Tikriausiai. Per tuos 4-ris mėnesius visko nutiko: 1. Džiulė susitikinėja su Henriu bei Goja su Atriu. 2. Tifany lindo prie Džeiko ir jie jau kažkaip kartu. 3. Sonijos greit gimtadienis ir ji visus pakvietė į savo 18-tąjį gimtadienį. 4. Aš stengiuosi praleisti daug laiko lenktynėse, kad užmirščiau visus kurie mane skaudiną. Na ir kaip gi galiu pamiršti savo buvusijį vaikiną - Evaną. Kuris regis išsiveš Raveną į universitetą kuris ten mokysis. Regis visi turi savo laimingą gyvenimą išskyrus aš. Elie, kuri sugriaudavo kitų gyvenimus. Ta mergina, kuriems visiems ikirėdavo, o dabar ta blogietė ieško akimis to vaikino, kuris jai parodė kas yra meilė. Meilė - kuria aš niekad nepatikėsiu...

-Džeikai!-sustapdžiau jį ir pribėgau.-ačiū už kalėdinę dovaną.

-Eh, tai niekis.

-Niekis?-nustebau.-tau šis prabangus laikrodis niekis?

-Elie, pamiršai?

-Ką?-staiga mano sena atmintinė sugrįžo ir aš prisiminiau, kad jo šeima yra turtuolių šeima.-oh,-nudelbiau akis žemyn.-tačiau aš tau nieko neturiu.

-Man pakanka tavo šypsenos tavo veide.-šyptelėjo jis.

-O kaip dėl ,,myliu" žodžio?-pakėliau antakį.

-Kaip draugę,-nurijo susidariusį gumulą gerklėj.-kaip mano mielą, blogiukę draugę.

-Aha.-tą pačią išraišką palikau.

-Elie, turiu bėgti į pamoką.

-Jeigu kaip draugę, tada ačiū.-pakštelėjau jam į skruostą ir jis tiesiogine to žodžio prasme ištirpo kaip sviestas.

-Erm, aš jau...erm, einu.-susigėdęs išėjo. "Pričiupau, ponaiti Džeikai, tave."-nusijuokiau tyliai ir bėgau pas drauges kurios jau laukė manęs.

*po 2 savaičių*

-Ir 1, 2, 3, 4 ir 1, 2, 3, 4. Henri nenutolk nuo Tifanės,-tarė šokių mokytoja.-nepamirškite, 20:00 valandą šokiai prasideda!

-Lyg mes nežinotume.-pavarčiau akis pasiimdama kuprinę.

-Kur buvai?-paklausė manęs Goja.

-Aš neisiu į išleistuves.

-Tu manai, kad Džeikas taip ir paliks?atėjo Džiulė su Henriu.

-Taip.-atsakiau.

-Girdėjau, kad Džeikas išsiskyrė su Tifany valgykloje vakar.-atėjęs Atris tarė man.

-Tai?-ramiai atsakiau.

-Elie, tu eisi į išleistuves su ar be partnerio.-užstojo Goja kelią.

-Be to, mes čia. 5-kiese eisime.-pridūrė Džiulija.

-Whatever.-pavarčiau akis ir eidama kuo toliau nuo jų, šyptelėjau pusę lūpų nuo geros žinios.

*vakaras*

Sedėjau apsikabinusi pagalvę ir žiūrėjau kokios laimingo bei gražios mano draugės. Tačiau mano nuotaikos vis keičiasi kas sekundę. Sedėdama savo kambaryje su pižama ir žiūrėdama į drauges, mąsčiau kaip šis vakaras praeis. Ar man teks valgyti spragėsius bežiūrėdama mokinių dramas ar būsiu įkalbinėjama eiti į išleistuves.

-Elie, kodėl tu dar nepasiruošusi? "Regis likimas pasirinko antrą variantą."-atsidusau.

-Nes aš nenoriu.