Evil and Kindness (BAIGTA)

9 dalis

*rytas*

Atsikėlusi nuo galvos bei pilvo skausmo pasiėmiau rūbus ir nušlepsėjau į vonią.

Pažvelgusi į veidrodį atsidusau. Vonioje trūko oro tad atidariau langą, bet aš vis dar dūsau nors įleidau šalto oro. Staiga pradėjo skaudėti nosį ir kutenti gerklę. "Kas man?"-vėl pažvelgiau į veidrodį ir nulenkusi galvą prastovėjau kokias taip 5 minutes. "Laikas eiti."-liepiau sau, nors ir nenorėjau eiti niekur.
Išėjusi iš vonios sustodama pakėliau antakį ir nužiūrėjau Džeiką. Jis vilkėjo juodas kelnes, raudonus marškinėlius ir juodą kaklaraištį. Rankoje turėjo raudonų ruožių puokštę ir juodą švarką. Akimirkai leidau savo mintyse pagalvoti apie nešvankius darbelius kai jis šyptelėjo ir priėjo prie manęs. Nuo jo sklido mėtų kvapas ir stiprūs vyriški kvėpalai kurie užgniaužė man nosį. Staiga pamačiau, kad jo plaukai elegantiškai su žele sukelti į viršų, o ne išsitaršę kaip visada, bet su tokiais ir anais vistiek atrodo mielai.

-Keista, kad pašaipų negirdžiu.-sugadino viską jis.

-Ir ko toks išsipuošęs pas mane atėjai? Negi patarimo reikia ar komplimento tau?-praėjau pro jį.

-Komplimentas būtu neblogai, o patarimo irgi reikėtu.

-Atrodai bjauriai ir patarčiau treningus devėt.

-Wow.-pavartė jis akis kai atsistojo priešais mane virtuvėje.

-O ką norėjai išgirsti? ,,Atrodai patraukliai. Noriu tavęs tigruti."-pavaidinau kaip alpstu dėl jo ir jis nusijuokęs tarė:

-Vo to ir tikėjausi. Beje, tigruti?

-Kas šovė į galvą tą ir pasakiau,-paėmiau stiklinę vandens.-jei rimtais, tai ko atėjai?

-Elie, negalvojau, kad tau sklerozė,-pavarčiau akis ir pridėjau lūpas prie stiklinės krašto.-juk mes einam į pasimatymą.-po jo žodžių išpurškiau kaip koks dramblys vandenį ant grindų ir padėjusi su garsu stiklinę pažvelgiau į vaikiną su rūsčiu žvilgsniu. Vaikinas iškarto atsitraukė kelis žingsnius nuo manęs ir bandė raminti mane, bet kai suspaudžiusi stiklinę jam prieš akis jis nutilo ir atsiduso.

-Kas?-paklausiau jo.

-Džiulija ir Goja.

-Ak štai kodėl tu vakar taip meiliai kalbėjai su manim, štai kodėl jos vis nesyrodidavo mūsų kelyje. Aš joms parodysiu.

-Elie, prašau paklau...,-staiga jo žodžiai pasidarė man kaip migla. Visas vaizdas susiliejo ir man pradėjo svaigti galva. Stipriai suspaudžiau rankšluostį ir bandžiau išlikti normali, tačiau Džeiko rankos man ant pečių, mane pabudino.-viskas gerai?

-Mhm. O dabar dink.

-Tai čia buvo kaip pokštas?

-Pabūsiu kaip Sonia,-atsikosėjau.-paimsiu gėles, juk jos rodo mūsų meilės pradžią.

-Elie, aš...

-Elie!-vaikiną pertraukė teta.

-Iki rytojaus arba niekada.-šyptelėjau ir jis paliko mane virtuvėje.

-Štai kur tu,-išgasdino mane tetos balsas.-padaryk man kavos.

-Gerai.-atsakiau ir ėjau paimti puodelį.

Atnešusi kavą į svetainė tetai, ruošiausi eiti į savo kambarį, tačiau vos palietusi vieną laiptelį suklupau. Negirdėjau ką sušaukė teta, bet mačiau jos susijaudinusį veidą. Šyptelėjau ir pasakiau, kad man viskas gerai nors taip nėra. Svaigsta galva. Širdies plakimas vis letėję nuo oro trūkumo. Aš dūstu čia. Staiga visi blogi prisiminimai sugrįžo ir aš nejučia užmerkiau akis...

Pajuntu po savo kūnu kažką minkšto kaip ir ant kaktos tik kažką šlapią. Iš po lėto atmerkiu akis ir pamatau, kad guliu lovoje. Staiga užuodžiau aviečių arbatą ir pakėlusi akis išvydau tetą su puodeliu. Padėjusi puodelį ant spintelės ji atsisėdo šalia mano rankos ir nuėmė rankšluostuką nuo mano kaktos.

-Kaip jautiesi?-paklausė ji.

-Geriau.

-Elie, rytoj neisi į mokyklą ir gal būt neskrisi į Paryžiu, nes turi temperatūros.

-Kaip suprasti?

-Viską paaiškinsiu vėliau, o dabar gerk arbatą vėliau atnešiu tabletes ir pakelk ranką.

-Kodėl?

-Tada kaip aš pažiūrėsiu ar tau nukrito temperatūra?

-Oh, atleisk.-pasimečiau.

*vakaras*

Visą dieną pragulėjau lovoje, gėriau arbatą, tabletes visokias ir mano vienintelė veikla - kompiuteris. Po mažu iki vakaro temperatūra nukrito ir aišku man teks eiti į mokyklą. Tiesa sakant apsidžiaugiau, juk geriau eiti į mokyklą negu sedėti namie su slauga ir gerti neskanias tabletes. Bet dėl išvykos teta vis dar svarsto ar leis mane ar ne. Bet laikau sukryžiavusi pirštus, kad leistu. Nė už ką nepraleisiu kelionės į Prancūziją...

*rytas*

Pramerkiau akis vos kai pajutau lašelius ant savo veido. "Negi ji vėl tą daro?"

-Ką šį kartą sumąstei?-sumurmėjau.

-Keliu tave, nes tuoj pavėluosime į autobusą.

-Jau 8:30?

-Jau 8:45.

-Kodėl tas suknistas žadintuvas nesuveikė?!-užšaukiau ant nežinia ko lipdama iš lovos.

-Tik neužmiršk pasiimti skėčio!-sušuko išeidama Sonia.

Čiupusi rūbus kurie pakliuvo po ranka, bėgau link vonios bent jau greit pabudinti bejėgį veidą kuris priminė kaip girtuoklio.
Greitai apsirengusi išbėgau iš vonios ir pasiekusi savo kambarį, iš kampo pasiėmiau numestą kuprinę su telefonu. Vos spėjusi nulipti laiptais teta mane susitapdė.

-Teta aš pavėluosiu.

-Taip apsirengusi tu dar labiau sušalsi.

-Tai tik paprasti džinsai ir juoda maikė.-tariau ieškodama sportbačių.

-Tai vasarinė maikutė kuri yra ant petnešėlių!-pakėlė toną, kad atkreipčiau į ją dėmesį.

-Teta, mano toks stilius ir aš vėluoju.

-Uh,-atsiduso ji ir padavė man striukę su sportbačiais.

-Myliuu!-atsisveikinau ir greitu žingsniu ėjau link ką tik atvažiavusio mokyklos autobuso.

Žinau, kad trumpoka dalis( or no), bet esu numačiusi padaryti intrigą kitoje dalyje. (Well maybe hehe) tad vote ir laukite 10 daliesss 💙