Evil and Kindness (BAIGTA)

2.2 dalis

Įsitaisęs krėsle, savo kabinete po teatro, pažvelgiau į kompiuterio ekraną kur vis dar nebuvo jokio atsakymo iš boso. Regis mano planas nesuveikė ir vėl. Atsidusau ir pažvelgiau į tas visas Velvet ir mano nuotraukas. Ji tokia laiminga būdama su manim, tačiau aš - aš užsidedu kaukę su plačiausią šypseną ir galvoju vien tik apie Elie. Ką ji veikia, kuom ji užsiema ir ar ištekėjo? Paspaudžiu ant mūsų išleistuvių su draugais nuotraukos ir šypteliu. Ji tokia graži vilkėdama suknelę ir mano kostiumo švarką. Vis dar prisimenu kaip mes šokome bare, kuriame ji mus nuvežė. Muzika ne pati geriausia, bet buvo įmanoma pašokti lėtą šokį kartu su nuostabiausia mergina pasaulyje. Tačiau viskas pasisuko kitaip ir mūsų grupelė bei meilė išsiskyrė...

-Kur tu, Elie?-sušnapždėjau ir užmerkiau akis. Tik staiga pro duris įsiveržė Vel. Vos spėjęs uždaryti kompiuterį, atsisukau į ją. Ji buvo visa įtūžusi, kaip žvėris.

-Ką tai reiškia?!-užšaukė ant manęs ir numetė žurnalą.

-Kas nutiko?

-Šitie niekšai paskelbė, kad mes nesutariame.

-Nematau jokios bėdos, Vel.

-Tuoj pat sutvarkyk viską ir pasakyk mano sekretorei, kad aš noriu pačių prabangiausių suknelių rytojui!

-Gerai.-padėjau žurnalą ant stalo.

-Be to, mūsų metinės poryt. Gal aplankome tavo tėvus Niujorkę?-atsisėdo ji ant kelio.

-Šeip tai, mane ten siunčia bosas,-melavau.-ir sugrįžiu gal tik po mėnesio ar dviejų.

-Kada?

-Vis dar laukiu datos.

-Na tada, lauk staigmenos poryt, meškiuk.-sušnapdžėjo ir pakštelėjusi į skruostą išėjo.

-Pragaras, o ne gyvenimas,-atsisukau į kompiuterį. Atverčiau ekraną ir išvydau boso teigiamą atsakymą.-greit susitiksim, meilę.-spoksojau į nuotrauką.

*Elės Pov*

Sedėjau ant lovos ir mąsčiau, kam manęs prireikė jam. Juk aš tiesiai šviesiai pasakiau, kad išeinu, tai kodėl jis prašo sugrįšti į sušiktą gaują?

-Elie, atnešiau arbatos,-praleidau pro ausis Evano balsą.-kodėl tokia supykus? Kas nors atsitiko.

-Glebas ir jo tėvas!

-Ką jie padarė?

-Nori, kad prisijungčiau prie jų. Vėl.

-Gal tau šį kartą reikėtų prisijungti.

-Ką?-atsisukau į jį.-po to kas nutiko Džeikui? Man?

-Be to, tau reikėtu prasiblaškyti. Prisiminti senus laikus.

-Kažkodėl nuojauta kuždą, kai tai tavo darbas, Evanai.

-Gal ir būsiu įkišęs nosį, tačiau ten tavo šeima.

-Tu esi šeima.-kiek švelniau pažvelgiau į jo akis ir uždėjau ranką ant jo rankos.

-Elie baik visas šitas nesąmones.-piktai tarė.

-Kas tau pasidarė? Su kiekviena diena tu vis daraisi piktesnis.

-Mes susitarėm, kad apie tai nesikalbėsime!-užšaukė.

-Evanai...

-Liaukis!-nutraukė mane.-rytoj neši savo užpakalį tenais ir jeigu rasiu tave čia, po pietų, tai..-nutilo.

-Tai kas?-paraginau jį pabaigti jo grasinimą, tačiau jis tik numojo ranka ir dingo iš kambario. Regis mano gyvenimas nėra rožėm klotas kaip mąsčiau...