Evil and Kindness (BAIGTA)

8 dalis

*atrakcijonų parke*

Pamačiusi, kad jau Goja laukė manęs prie įėjimo nubėgau pas ją ir apsižvalgiusi ar nėra Džeiko ėjome prie kasos.

-Elieee,-pradėjo šokinėti iš džiaugsmo kaip mažas vaikas Goja.-pirmiausia einam į karuseles!

-O gal į...

-KARUSELES!-nutraukė mane.

-Okay.-nedrąsiai tariau.

*vakaras*

Pavargusi ėjau su vaikinais ir Goja prie cukrų vatos. Tik mano veide šypseną uždėjo pasirodžiusi Džiulija. Bėgau link jos išskietusi rankas ir apgabinusi ją nuverčiau mumis ant žolės.

-Tu net neįsivaizduoji kaip aš mirštu su jais be tavęs.-tariau nepaleidusi jos.

-Galiu.-nusijuokė ji.

-Eime, Goja užsimanė cukros vatos.

-Tipinė Go.-atsistojo ji.-ir visai būtų neprošal suvalgyti ta gigantinę vatą.

-Tai ko delsiam?-šyptelėjau eidama link draugų.

-Džiulijaa!-sušuko Goja ir ją apkabino.

-Smagu ir tave matyti,-tarė ji.-Džeikai gal padėsi atnešti Elei mažas staigmenėles iš mašinos?

-Ką...?

-Žinoma.-pertraukė jis mane, o aš susimąsčiusi ėjau kartu su juo. Eidama pro Džiulę pamačiau jos ir Gojos mažą šypsenėlę. "Jos kažką sugalvojo."

*mašinų aikštelėje*

Kol Džeikas ėmė įvairaus dydžio maišelius abu nejaukiai tylėjome. Norėjau jo atsiprašyti, bet tai ne aš tada būčiau. Jis mane keičia ir aš daugiau nebegaliu būti aplinkui jį. "Reikia man kažką su tavim daryti, ponaiti Džeikai."-paėmusi iš jo kelius maišelius susilietėm rankomis. Pasijaukiau nejaukiai kai abu viens į kitą pažvelgėm tuo pačiu metu. Nudelbusi akis į žemę ir pakėlusi jas vėl išvydau žaismingą vaikino šypsenėlę. "Ką tu darai, Elie?"-paklausiau savęs ir bandžiau atrodyti kieta. Atitraukiau ranką ir iškėlusi galvą ėjau iš aikštelės. Galiu lažintis, kad jis nusijuokė ir dabar mane seka kaip tarnas iš paskos.

-Palauk, Elie,-pribėgo prie manęs.-aš atsiprašau, nenorėjau...

-Pamirškim, gerai?-nutraukiau jį, o jis su šypsena linktelėjo.

*22:18*

Ką aš galiu pasakyti apie savo drauges. Jos paliko mane su tuo asilu, Džeiku. Jis vis manęs nenustoja stebinęs ir sakydamas pokštus, bet man tai jau viskas nusibodo ir norisi pabėgti nuo jo kuo toliau. Bet jis kaip šunytis, tad tenka praleisti visa savo laiką su juo, o ne su draugėmis. Keista, bet toks jausmas, kad Džiulė ir Goja vengia manęs. Vos kai susidūriame, jos ir vaikinai pabėga nuo mūsų, o ponaitis Džeikas tuo mėgaujasi. "Ugh!"-pavarčiau akis, kai jis įkalbėjo mane nueiti į karuseles kurios skirta vaikams.

-Nebijok, aš šalia.

-Aš bijau, gal neinam?-apsimečiau baile ,,mergina".

-Pamiršau tavo humoro jausmą.-pavartė jis akis. "Pamiršau koks tu asilas."

*namie*

Pagaliau atsidūrusi namie griuvau į savo pasiilgta lovą ir galvojau ką dabar daryti. Tetos nėra kaip ir jos dukros. Namai tušti, o aš jau spėju nuobodžiauti. "Galvok Elie"-paraginau save ir pažvelgiau į lubas. Staiga mano smegenys sušaukė Evano balsą ir aš staigiai jam paskambinau:

-Alio?

-Ir kodėl mane žmones keičia huh? Evanai, brangusis partneri, tavoji Elie pasiruošusi išleisti sparnus!