*oro uoste*
Visi susėdę laukėme kada įleis mus į lėktuvą. Vieni krėti pokštų, kiti klausėsi muzikos, o likusieji kalbėjosi ar tiesiog sedėjo. Tiesa sakant buvo nuobodu laukti pusvalandį su keletą mokytojų ir mokinių, bet verta buvo apžiūrėti patalpą. Su Džiule ir Goja radome suvenyrų parduotuvėlę, o su Džeiku radome vaikų žaidimo aikštelę kuri buvo netoli prie įėjimo. Jaučiausi visai kaip mažas vaikas apžiūrinėdama visas patalpas. Tačiau geras laikas praslinko greitai ir mums visiems teko bėgte bėgti į regisratūra dėl bilietų bei lagaminų.
Gavę bilietus ir praėję pro apsauga, atsidūrėme visai kaip filme, kur didžioji merginų grupė apžiūri visas smulkmenas įėjusios į naujas patalpas. Vienam kampe suvenyrai, kitam makiažas, o dar kitam greitojo maisto restoranėliai. Net nespėjome apžiūrėtu visko, nes teko rikiuotis į eilę, į lėktuvo vidų.
Susiradusios vietas, atsisėdome kartu su Džiule ir mums teko prašyti Dievo, kad Tifanė pasikeistu vietas su Goja.
-Bent jau pabūsi atskirai nuo Džeiko.-sukikeno draugė.
-Pagaliau.-pavarčiau akis.
-Tai kaip su Evanu? Vis dar nesusisieki?
-Ne,-atsidusau.-bet šiaip gerai. Nebereikia su juo pyktis.
-Tačiau dabar su Džeiku.
-Džiulijaa.
-Atleisk, bet atrodote kaip jaunavedžių porelė.-dar kartą pavarčiau akis ir pažvelgiau pro langą.
*Paryžiuje*
Įsėdę į užsakytą autobusą, fotkinomės, plepėjom, juokavom, galvojom ką veiksime tą visą savaitę. Tačiau mano mintys vien tik sukosi apie mano kaimyną - Džeiką. Kaip aš viską ištversiu? "Elie, tu juk, esi blogiukė."-priminiau sau kas aš esu visam pasauliui. Juk Paryžius manęs nepakeis, tiesa? "Paistai niekus!"
*viešbutyje*
Atvažiavę į prabangų viešbutį, mokytoja nuėjo prie regisratūros. Staiga mano dieną sugadino šlykštus balsas, Tifanės balsas:
-Tikriausiai žinai, kad trečiadienį bus vakarėlis mano tėvo klube.
-Sveikinu. Pagaliau kažką tėvas dėl tavęs padarė.
-Anyways,-supykusi tarė ji.-visi kviečiami, tame tarpe ir tu.
-Oo, kokia garbė,-palenkiau galvą grakščiai.-būtinai nepraleisiu šitos progos.
-Tikiuosi.-iškėlusi galvą nuėjo prie draugių. O man kažkas kuždėjo, kad tai dar vienas jos planas atkeršyti man, ką buvau jai padariusi per jos preitą gimtadienį. Tačiau turiu būti greitesnė už ją. "Elie, galvok."-paraginau save. Juk tai Tifany, ką ji padarys man?
-Gavau raktą,-šoktelėjau išgirdusi Džeiko balsą.-negi pamiršai, kad kartu gyvensim?
-Kaip gi galėjau pamiršti, kad viename kambaryje gyvensiu su idiotu,-pavarčiau akis.-rodyk kelią.
-5 aukštas, 101 kambarys.-pasimetęs tarė jis. Pavarčiusi akis paėmiau iš jo rankų raktą ir ėjau link lifto. Tikrai nežadu laukti kol jis atsipeikės.
*01:20*
Kol pagaliau susidėjau daiktus ir išsimaudžiau atėjo naktis. Tiesa sakant bijojau miegot kartu su juo, vienam kambaryje. Man tai keista, kad mokytoja mums leido būti viename kambaryje, o jeigu..."Gross Elie, gross!"-papurčiau galvą ir išjungusi vonioje šviesas uždariau duris už savęs. Nekreipdama dėmesio į Džeiko išraišką užsiklojau anklodę ir užmerkiau akis. Tačiau žinojau, kad reikia jį pirmiausia įspėti ir tik tada miegoti. Ramiai.
YOU ARE READING
Evil and Kindness (BAIGTA)
Teen FictionElie - populiari blogiukė, kuriai viskas nė motais išskyrus jos luomas ir draugai. Džeikas - naujokas kuris atsikraustė į Niujorką ir pradeda būti populiariu bei futbolos komandos žaidėju. Abu paaugliai susitinka keistom aplinkybėm ir pradeda nekęst...