13 skyrius

64 12 19
                                    

Hario pažadas draugams, apie pokalbį su Abigaile papasakoti po pietų, nuėjo niekais, nes vos spėjo nuryti kelis kąsnius, kai Hermiona atėmė iš jo lėkštę su tokia veido išraiška, kad Haris suprato, jog nieko nebus ir čia pat, prie pietų stalo, greit išdėstė kaip viskas buvo. Ronis baisiausiai nusivylė.

- Ką? Ir čia viskas? Daugiau nieko apie ją nesužinojai? - raudonplaukis iš tos abelgos pasiėmė plaktos grietinėlės kremo stiklinaitę ir ėmė makoti, priekaištingai žiūrėdamas į Harį.
- Jau sakiau, ji davė man savo prisiminimus, kad nereiktų daug pasakoti, - Haris atsiėmė savo lėkštę ir toliau pietavo.
- Ir viskas? - smalsumu Hermiona niekuo nenusileido Roniui.
- Jau tris kartus papasakojau viską nieko neslėpdamas! - Haris pasičiupo iš padėklo pyragaitį ir sušlamštė užsigerdamas sultimis, - Neduodat net pavalgyti!

- Argi čia pasakojimas? Viso labo keli sakiniai! - Ronis pasipiktinęs trinktelėjo tuščią stiklinaitę ant stalo.
- Mes kalbėjomės kokias dvi minutes! O gal net mažiau!
- Gerai jau gerai... - raudonplaukio veide atsirado svajinga išraiška, - Tai sakai jos plaukai tokie kaip mano? O geras... - Ronis nejučiomis siektelėjo šokoladinio torčiuko gabalėlį ir ėmė gardžiuotis, žvelgdamas kažkur į lubas, - Net neįsivaizdavau, kad galiu būti panašus į ją... Gal reiks paprašyt mamos, kad ir man nekirptų plaukų, ką?... O jos akys, sakai žalos?
- Ne žalos, o žalios! Visai kaip mano mamos.
- Bet gi ir tavo tokios! Gal, sakau, ji tavo sesuo, tik tu nežinai?
- Geriau jau eikim iš čia, kol šitas arkliãvėdaris nesprogo rydamas! - tūžmingai nužvelgusi Ronį, Hermiona degančiais skruostais, piktai pašoko nuo stalo ir išskubėjo pirma jų iš Didžiosios salės. Berniukai išdūlino paskui ją.

                                             * * *
Džinė, sugedusia nuotaika, drožė link "Grifų Gūžtos " bendrojo mergaičių kambario pasiimti kuprinės.
- Džinerva!
Rudaplaukė striuoktelėjo iš netikėtumo ir atsigręžė, išplėtusi akis.
Nuo pilies bokšto apartamentų pusės, koridoriumi žingsniavo Drakas. Kai ji atsisuko pažvelgti, kas ją šaukia, baltaplaukis pamojavo ir paspartino žingsnį. Džinė, priblokšta tokio kreipinio, stovėjo ir laukė.
- Anąkart pamiršau, bet manau čia tavo, - jo delne sublizgo plaukų sagelis. Radau po to, kai... kai tave sugavau, - Drakas ištiesė delną, - Paimk!
Žvelgdama į papuošaliuką jo delne, Džinė svarstė, ką jai daryti. Staiga prisiminė savo pasiryžimą nepasiduoti jausmams.
- Čia ne mano! - atšovė ji, smarkiai plakančia širdimi, - Turbūt supainiojai.
Šviesiaplaukio žvilgsnis slystelėjo rusvais mergaitės plaukais ir jo veidą nušvietė šypsena.
- Nesiginčysiu, tau geriau žinoti! Na, jei sutiksi jo savininkę, galėsi grąžinti, o kol kas, manau, jis čia puikiai derės! - Drakas užtikrintai žengė artyn ir pirštais paėmęs besidraikančią ugniaspalvę sruogą, vikriai susegė rastuoju sagučiu.
- Kaip čia buvęs! Visai toks pat kaip kiti du! - šypsodamas jis palietė sagelį pirštų galais, lyg tikrindamas ar tvirtai laikosi.
Džinę lyg elektros srovė perliejo kai jis prisilietė prie josios plaukų. Bet staiga ji krūptelėjo visai nuo ko kito.

  - ĖĖĖ, TUU! PATRAUK SAVO GRĖBLIUS NUO MANO SESERS!
Išniręs iš už kampo, raudonesnis už gaidžio skiauterę, sugniaužęs kumščius, stovėjo perpykęs Ronis. Už jo trypčiojo ne mažiau nustebinti Haris su Hermiona.
   Drakas nieko neatsakė Roniui, net nepažvelgė į jį, bet jo žandikaulių raumenys smarkiai sukrūpčiojo ir išblyškęs veidas šiek tiek paraudo, nuo akivaizdžios savitvardos. Jis, nekreipdamas dėmesio į Ronio paliepimą, laibais baltais pirštais palietė Džinės smakrą:
- Iki, Džinerva!

Tuomet nusisuko nuo išsigandusios Džinės ir nuėjo link nirštančio Vizlio, įsmeigęs akis į jį. Hermiona įsikibo Roniui į parankę, ketindama neleisti peštis. Haris jau laikė paruošęs burtų lazdelę.

Bičiuliai negalėjo nepastebėti persimainiusios Smirdžiaus išraiškos. Jo bejausmiame veide nebuvo nei lašelio giedrumo. Patamsėję akys dvelkė grėsme, veido bruožai buvo perkreipti žiauria išraiška. Sustojęs ties nirštančiu Roniu, jis akimirką žvelgė jam į piktas melsvas akis. Paskui, nė žodžio netaręs, nusisuko ir nuėjo sau.

Haris Poteris Ir Ugnies Grandinė (HP Fanfiction)Where stories live. Discover now