Haris Poteris Ir Ugnies Grandinė (HP Fanfiction)

17 skyrius

   Įėję į bibliotekos skaityklą, Vizlis su Hermiona atsisėdo prie to paties stalo kur sėdėjo Džinė. Merginos sėdėjo viena priešais kitą, o tarp jų, stalo gale, įsitaisė Ronis.
     Jo piktas žvilgsnis iš karto įsirėmė į aukštą, šviesiais plaukais įrėmintą, Smirdžiaus kaktą. Pastarasis, iššaukiančiai vypsodamas, nė nemanė nusukti akių. Vizlio veide ėmė tvinkti raudonos dėmės.

  - Rytoj, jei nelis, eisiu į kvidičo treniruotę, - tarė Džinė Hermionai, - Tikiuosi tavo palaikymo.
  - Negaliu pažadėti, galbūt ateisiu, jei nebus kokių nors nenumatytų užduočių, - versdama vadovėlio lapus atsakė Hermiona.
  Džinė akies krašteliu pažvelgė į Draką ir pamatė, kad jis iš kart jai mirktelėjo. Tai užfiksavo ir Ronis.
  - Einu ir nunuodysiu jį! - pašoko jis sugniaužęs kumščius.
Mergaitės nustvėrė jį už drabužių ir pasodino atgal ant kėdės.
  - Tyliau! Gal išprotėjai? - sušnypštė Hermiona, žvairuodama į Madam Pensnė, - Kas tau darosi?
  - Tas dabišius priekabiauja prie mano sesers! - piktai subambėjo Ronis jau tyliau, bet matėsi, kad neketina pasiduoti. Jis toliau niršiai dėbsojo į smagiai nusiteikusį Smirdžių.

  Į skaityklą įkaukšėjo Žiema su Pense ir prisėdo prie Drako. Pensė Parkinson pabučiavo šviesiaplaukį į žandą, o tas atsakė jai šypsniu. Ronis baisiausiai pasipiktino:
  - Tuoj pat einu ir pasmaugiu jį! - vėl pašoko raudonplaukis įdūkęs. Džinė su Hermiona vėl jį nudribdė ant kėdės.
  - Liaukis! Kas tau negerai? - dairėsi Džinė.
  - Tas mergišius meluoja mano sesei! - rodydamas pirštu į Smirdžių, sušniokštė Ronis.

   Prie klastuolių stalo priėjo dar viena mergina. Drakas užleido jai savo kėdę, o pats atsisėdo nugara į Vizlį. Ronio veidas vėl persikreipė iš pykčio:
  - Eisiu, nupešiu tas jo sulaižytas kudlas ir sukišiu jam į tą lenktą nosį! - pašoko trečią kartą raudongalvis Ronis.
   - Ar tu nustosi, pusproti, kas tau užėjo? - trenkė jam per petį įširdusi Džinė. Ronis atsuko į ją savo išraudusią marmūzę:
  - Tik pažiūrėk į tą ponaičiuką! Varvini seilę į jį, o jis nė nežiūri tavo pusėn!
  - Na žinai, ką! - Džinė virpančiom rankom spaudė "Magiškų gyvūnų enciklopedija" trečiąjį tomą, - Tuoj kad trinktelėsiu tau per tą buką tavo mazgaunią, tai bemat nustosi taukšt nesąmones! Ar pats bent girdi kaip nusišneki?

  - Roni, rimtai, tu tris kartus pats sau paprieštaravai, - pritarė ir Hermiona, - Gal pervargai su tuo kerėjimų kurso kartojimu?
  - Atstokite, nedėkingos žąsys! Užtark jas, rūpinkis, nervuokis, o jos dar akis drasko! - supyko Ronis ne juokais ir sugriebęs savo kuprinę pakilo eiti, - Tikiuosi dar prašysite pagalbos, bet nepamirškite, kad galite jos ir nesulaukti, ypač tu! - bedė trumpu pirštu sesei panosėn ir plačiais žingsniais paliko biblioteką.
  Džinė, jam pavymui, pasukiojo pirštą prie smilkino. Po  minutėlės, skaityklon įžengė Niurzga ir, priėjęs prie Smirdžiaus, kažką jam pasakė. Tas iškarto pakilo, pasiėmė kuprinę ir nesidairydamas išėjo. 

  Koridoriuje stovėjo Liucijus, Drako tėvas.
  - Tėve? Kas nors nutiko?
  - Tyliau! Eime! Turiu užduotį. Tu padėsi man ją atlikti, - sušnibždėjo Liucijus, - Tik šiukštu, kad niekas nesužinotų.
  - Aišku, o kas per užduotis? - jie abu ėjo link "Klastūnyno " bendrųjų kambarių.
   Apsidairęs ar niekas nesiklauso, Liucijus tyliai tarė:
- Valdovas man liepė sužinoti ar Dumbldoras neslepia jo horokrusų. Turėsi man padėti. Tikiuosi niekam neišsiplepėjai, kad valdai legilimantiją?
  - Sneipas suprato, - kaltai nuleido galvą Drakas, - Pasakė ir Dumbldorui.
  - Kvaily, tu! - sušnypštė ilgaplaukis blondinas peštelėdamas sūnų už ausies, - Esi toks pat minkštimas kaip ir tavo motina!
  - Atsiprašau, tėve. Dumbldoras labai daug paslapčių atskleidžia Poteriui, o Poteris nemoka legilimantijos kerų, tad galėčiau pasiklausyti jo minčių. Be to, yra viena mergiotė, kurios pasitikėjimą jau beveik pelniau. Ji artima Poterio draugė.