Haris Poteris Ir Ugnies Grandinė (HP Fanfiction)

24 skyrius

Pilyje po truputį viskas rimo, tilo šurmulys. Vakaro nuovargis pamažu įveikė visus, išskyrus keletą. Haris kiūtojo po Neregimuoju Apsiaustu apvaliojo kabineto prieškambaryje, užlindęs už stūksančių riterio šarvų. Dumbldoras buvo savo kabinete, tai aiškiai rodė Plėšiko Planas, o Sneipas lindėjo savo požemyje.
Haris su siaubu vis mąstė, kaip viskas bus. Jo širdis plakė vis greičiau. Apie miegą negalėjo būti nė kalbos. Vos pagalvodavo, kad Dumbldoras štai ruošiasi mirčiai, jį nukrėsdavo drebulys. Neįsivaizduojamas įžūlumas to Sneipo! Ateiti ir pasakyti, kad štai tave nužudysiu, nes man liepė Voldemortas ir kad dėkok man, nes ir taip ilgai laukiau!
Kas per košmaras! Haris norėjo, kad viso šito dabar nebūtų, kad staiga imtų ir pabustų iš šio baisaus sapno! Dar taip neseniai jis nerūpestingai leido vakarus su draugais, neįtardamas, kad Dumbldoras jam prisipažins, jog mirtinai serga, kad atsitiktinai sužinos apie Sneipo kėslus, kad stos į kovą prieš Sneipą, gindamas Hogvartso direktorių!

Haris ėmė svarstyti kaip jam patekti į Dumbldoro kabinetą nepastebėtam. Kartu su žudiku? O jeigu įvyks kas nors nenumatyto ir jis, Haris, nesuspės arba nesugebės Sneipui sutrukdyti? Baisu ir pagalvoti, kas tada bus! Jis pamėgino įsivaizduoti atvejį, jei Sneipas imtų ir tikrai nužudytų Dumbldorą! Kas tada dėtųsi pilyje, kaip reaguotų kiti, kas būtų Sneipui? Azkabanas jam būtų užtikrintas! Haris pirmasis paliudytų!
Šalin tokias mintis! Dumbldoras negali mirti! Jis turi gyventi! Turi būti koks nors būdas jį pagydyti! Juk...
Haris sulaikė kvapą. Laiptai sušniokštė... Žudikas jau ateina! Taip, Planas rodo, kad Sneipas eina čionai!
Harį staiga ėmė krėsti drebulys. Krėtė taip, kad net dantys barškėjo, bet ne dėl šalčio, o iš streso. Jis paslėpė Plėšiko Planą kišenėje, išsitraukė burtų lazdelę ir pritykino prie pat durų, kad spėtų šmurkštelėti iš paskos.

Sneipas stovėjo sustingęs lyg statula ant slenkančių laiptų ir tokiu rūsčiu veidu, kad buvo kažkiek panašus į Gringvodso gobliną. Nuo laiptų ryžtingai žengė prie Dumbldoro kabineto durų ir, nė nestabtelėjęs, jas atlapojo. Haris pirma jo įspruko į kambarį ir iškarto užlindo už knygų lentynos. Dumbldoras stovėjo prie lango. Apsivilkęs taip, lyg ruoštųsi kelionėn, rankoje turėjo burtų lazdelę. Išgirdęs virstelint duris, atsigręžė ir šypsodamasis pažvelgė į atėjusį jo nužudyti Sneipą.
- Laukiau tavęs, Severai, - paprastai tarė profesorius.
Sneipas nieko neatsakė, tik niūriai dėbsojo žudikišku žvilgsniu į taikiai nusiteikusį Hogvartso direktorių. Tyla užsitęsė. Haris vos tvardėsi. Staiga Sneipas užsimojo lazdele ir sušuko:
- Expeliarmus!
Dumbldoras nė nekrustelėjo, kai jo burtų lazdelė ištrūko iš rankos ir nuskriejo pas Sneipą.

Čia jau Haris nė nesvarstė, tik staigiai nusimetė Apsiaustą, viena ranka jį brukdamas kišenėn, o kita ranka ištiesė savo burtų lazdelę į Sneipo nugarą ir šūktelėjo:
- Expeliarmus!
Sneipas pašoko, lyg perkūno trenktas, o abi jo laikytos lazdelės nušvilpė pas Harį, kuris vikriai jas susikišo į užantį. Hario akys degė. Atkišęs lazdelę į Sneipą, jis pamažu judėjo šonu lyg koks krabas, stengdamasis atsistoti tarp jo ir Dumbldoro.
- Hari, ką tu darai? - apypikčiai paklausė Dumbldoras.
Haris neatsakė, jo akys buvo įsmeigtos į Sneipą. Jis buvo pasiryžęs verčiau žūti pats, negu leisti mirti Dumbldorui.
- Hari, tau negalima čia būti, aš draudžiu, girdi? Eik iš čia! - barėsi Dumbldoras, bet Haris ir dabar ignoravo senąjį profesorių, nenuleisdamas akių nuo žudiko. Pagaliau jam pavyko savimi užstoti senąjį burtininką.

- Pasitrauk! - suurzgė Sneipas ant jo. Haris tik dar tvirčiau suspaudė rankoje lazdelę.
- Pirma turėsi nužudyti mane, Voldemorto pakalike! - atrėžė Haris, piktai blykčiodamas akinių stiklais. Jis išgirdo kaip Dumbldoras eina link jo ir neatsigręždamas įspėjo:
- Nesiartinkite, profesoriau! Arba sustingdysiu jus!
Sneipas suriaumojo:
- Nesiutink manęs, prakeiktas vaikigali, nes tikrai tave nudėsiu! - Tai ko lauki? Ateik, nudėk! - Haris, net prilinkęs iš įtampos, mindžiukavo, pasiruošęs bet kokiam staigiam Sneipo judesiui.
- Paskutinį kartą perspėju - atiduok lazdelę, pienburni!
- Ateik ir pasiimk!