Lėtai pėdinau. Staiga papūtė rudens vėjas. Gan šaltokas, tad truputį krūptelėjau. Įsisupau į striukę labiau ir linguodamas toliau žingsniavau. Sustojau ties parku.
"Ar aš noriu grįšt namo? Ne."
Nuėjau į parką ir suradęs pakankamai saugę vietą išsitraukiau tai ko labiausiai norėjau. Pajautęs tabaką keliaujant į plaučius šyptelėjau. Atsirėmiau į sieną.
-Negrįšiu šiandien... Nežadu. Nenoriu.
Įtraukiau dar kelis dūmus, kurie nuramino mano nervus. Taip. Šiuo metu tik alkoholis ir cigaretes man padeda. Nariai žino, kad geriu, tačiau, kad rūkau nė velnio. Net tas pats Hoseok, kuris tapo artimesnis nei tas ružaplaukis.
Trenkiau į galvą.
-Tu ir vėl apie jį galvoji... Negalvok... Negalvok!
Susinervinęs numečiau jau pabaigtą cigaretę ir išėjau.
-Turiu visą naktį... Pravedinsiu galvą.
*time skip*
Jau buvo antra valanda nakties. Klaidžiojau pirmyn atgal parko taku. Jaučiau skambant mano telefoną, tačiau nekreipiau dėmesio. Beje, jau po truputį geriau. Nejaučiu girtumo požymių tokių didelių. Ėjau ir ėjau kai staiga išgirdau tolėliau kūkčiojimą. Krūptelėjau išgąsdintas.
-Kas čia tokiu met--
Nuėjau link to garso. Staiga pamačiau moterį... Ne...merginą, kuri buvo su kaukė. Ji verkė ir tikrai gan daug.
Priėjau, o ši išgirdus garsą krūptelėjo.
-Kas.. Kas ten?
-Ššš.... Viskas gerai. Esu eilinis žmogus, kuri--
Staiga nutilau. Ji man matyta. Pernelyg matyta. Ši taip pat apžiūrėjus kilstelėjo antakį.
-Ar mes pažįstami? ,- abu klausiam vienu metu.
Priėjas atsisėdau. Nusiėmiau kapišoną. ( jis dėvi juodą megstinį su kapišonu xddd)
Ši labiau išpūtė akis.
-Tu tas... Min... Kaip ten?!
Nusiėmiau kaukę, ji taip pat.
-Park Ji-hyo?
-Min Yoongi?!
#Jimin#
Sėdim visi svetainėje. Namjoon trypčioja koja. Jis tai gal kokias dvi valandas darė. Pasisukau į mažylius. Jie miegojo ant sofos apsikabinę.
-Kur jis po velnių?! Jau kelinta valanda! ,- rėkė Namjoon.
Tie du krūptelėjo ir pramerkė akis.
-Ššš... Jungkook, Taehyung eikit gal į kambarį miegot, gerai? ,- tarė SeokJin.
Jie tik pasimuistė ir linktelėjo atsistodami. Jie išėjo. SeokJin atsisuko į tą.
-Nagi... Nusiramink. Jis grįš. Visalaiką grįšta. Einam miegot, juk pavargęs?
Jis lėtai papurtė galvą.
-Nea. Man neramu. Aš rimtai...
Staiga išgirdom pyptelėjimą Hoseok telefone. Šis pakėlęs galvą sako:
-Sakė šiandien negrįš, tad atsikabintumėm nuo jo.
Mačiau kaip Namjoon labiau supyko.
-O PONAITIS PAGALIAU PASIRYŽO ATSAKYT BENT KAŽKĄ?! Ir gerai! Einam miegot! UŽKNISO!
Šis išėjo, o SeokJin atsidusęs atsisuko į mus.
-Na... Eikit ir judu miegot.
Linktelėjom. Jis išėjo. Sukandau dantis.
-Jimin.
Atsisukau. Hoseok veidas buvo rimtas.
-Jei nebaigsit šias nesąmonės... Na nežinau. Susitaikykit pagaliau ar kažką, juk matai, kad ne vien Jus tai veikia, bet ir mus. Susipykę Jūs abu tapot kažkokie kitokie. Man tas nepatinka.
Suirzau.
-Neįdomu. Nenoriu nieko girdėt,- tyliai sakau.
-Jimin!
-Man nerūpi. Nesitaikysiu. Man jo jau užtenka. Beje, tavo žiniai mes išsiskyrėm. Gali visiems tai pasakyt, tad gal pagaliau atsikabinsit. Užkniso jūsų visi tie "išsiaiškinkit", " juk mylit vienas kitą" ir pan. Viskas. Baigta.
Atsistojau ir nuėjau nuo jo.
"Viskas..."
A/Ž
Sveiki! Tikiuos patiko...🤔🤔🤔
Well goodbye,
till next time \_(ツ)_/¯💜💜💜💜💜💜
YOU ARE READING
Nevermind / darkness/ ((Yoonmin))//BAIGTA
Short Story"Its darkness... Its just that I see in my head when I think about it, sorry..." Praėjo dveji metai po Yoongi'o ir Jimin'o prisipažinimo. Jie kaip ir visi turėtų būt laimingi ir visa kita, tačiau... Jie nėra tokie. "Nevermind..." sekond season
