#Yoongi#
Esame dabar Paryžiuje, važiuojam link mums skirtų namų. Skrydis ir visa kita labai išvargino tad visi miega. Apsižiūrėjau aplink ir šyptelėjau. Jaunėliai taip susiglaudę... Mano žvilgsnis sustojo ties tuo, kuris sedėjo priešais mane.
"O miegant tu atrodau ne toks agresyvus, tiesa?"
Atsidusau. Lėtai išsiėmiau sąsiuvinį ir pradėjau rašyt. Staiga pajaučiau sujudimą, o tada murmesį. Atsisukęs šyptelėjau Hoseok. Jo galva truputį aukščiau pasislinko ant mano peties.
"Na ačiū tau, dabar man nepatogu rašyt..."
*time skip*
Mašina įsuko į kiemą šalia didelio namo. Na ne didelio, o milžiniško. Nustebau.
"Žinau, kad šiais metais daugiau uždirbom ir visa kita, tačiau kam taip akivaizdžiai rodyt? PD nim negi nesugebėjai jaukesnės vietos mums išrinkt?"
Viena iš stilisčių, kuri sedėjo priekyje, atidarė duris. Ji man šyptelėjo.
-Aš juos pakelsiu...
Linktelėjau. SeokJin pirmas nuėjo, o paskui jį jaunėliai. Namjoon paėmęs Hoseok atsisuko į mane.
-Paiimk Jimin, nekelk jo. Žinau, kad susipykę ir visa kita. Tačiau šiandien jie abu su Hoseok daug dirbo. Na ir vakar, tad...
Atsidusęs linktelėjau. Vakar jie abu sukūrė mums naujus šokius,naujo albumo dainom, bei abu dirbo prie savų solo albumų, kurie pasirodys ne už kalnų, tad suprantu. Stilistė nunešė mūsų su Jimin daiktus. Giliai įkvėpiau ir paėmiau jo gležną kūną nešdamas jį iš mašinos. Staiga vėl pajaučiau vanilia.
"Nusiramink..."
Iš mašinos išlipo mūsų vairuotojas.
-Rytoij Jums laisva,- sako tyliai.
-O kodėl?
-Taip viršininkas sakė. Visą kitą informacija pranešim kitą dieną.
-Supratau.
Apsisukau ir pajaučiau sujudimą rankose. Pasižiūrėjau į ružaplaukį.
Prikandau lūpą kai pajaučiau jo rankas tvirčiau įsikimbant į mano rūbus. Lėtai ėjau link namo.
Visą kelią girdėjau jo murmėjimą.
-Jimin ahh... Ir kodėl mes...
Sustojau. Prikandau lūpą.
"Ne. Nedaryk to. Viskas baigta. Pamiršk"
Įėjas į vidų sutikau SeokJin. Jis man parodė kelią. Kai jau buvom prie dviejų kambarių šis tarė:
- Tas yra tavo kambarys, tad pasirink, Jimin pas save ar Hoseok?
Nusprendžiau Jimin nešt pas Hoseok. Mačiau SeokJin veidą. Jis nenorėjo parodyt liūdesio, tačiau jam neišėjo. Nekreipdamas dėmesio į tai nunešiau ružaplaukį į kambarį. Kambaryje girdėjosi Hoseok lygus kvėpavimas. Priėjas laisvą lovą lėtai paguldžiau jį.
-Nuimk striukę, kad nesušiltų. Aš einu. ,- tarė tyliai padėjas to daiktus šalia spintelės.
Linktelėjau. Jis išėjo. Prisėdęs šalia to pradėjau atseginėti jo striukę. Jis muistėsi. Suirzau.
-Nusiimk tu maž--
-Yoongi... ,- tyliai sumurmėjo šis.
Sustingau. Jo veidas tapo raudonas, o tada jis vėl pradėjo muistytis, kol pagaliau lyg jėgoms išsenkant jis sukniubo.
#Jimin#
Jaučiau aplink save tą kvapą. Kad ir kiek bandžiau jį nuvyt neišėjo. Aš rėkiau, tačiau jaučiau kad tai beprasmiška, tad pasidaviau.
"Negi jis nedings... Juk nenoriu aš jo jau... Nenoriu! Tačiau..."
Bum.. Bum...
Jaučiu kaip ta išdavikė vis labiau mane nervina.
A/Ž
Hope you liked this chapter.
Einu atgal streaminti daineles😂😂😂
KAMU SEDANG MEMBACA
Nevermind / darkness/ ((Yoonmin))//BAIGTA
Cerita Pendek"Its darkness... Its just that I see in my head when I think about it, sorry..." Praėjo dveji metai po Yoongi'o ir Jimin'o prisipažinimo. Jie kaip ir visi turėtų būt laimingi ir visa kita, tačiau... Jie nėra tokie. "Nevermind..." sekond season
