Jis papūtęs lūpas atsistojo, o aš sukikenau. Tada prisiminęs atsisukau į Jimin, jis vėl žiūrėjo savo tuo žvilgsniu, ir paėmęs už rankos lėtai papurčiau galvą.
-Viskas gerai,- sakau tyliai.
Jis priėjo arčiau ir linktelėjo stipriai spustelėjas mano rankas. Žiūrėjom vienas į kitą gan ilgai, net nepastebėjom kaip kiti šaukė mus.
-Ei! Judu! Balandėliai eime! ,- rėkė garsiu balsu Junkook, kuris sugražino mus iš transo ir abu atsisukom į juos.
Jie rankom padarė širdutes ir rodė mums.
-O Jus sunku atskirti, aaa? ,- klausia Hoseok šyptelėjas.
-Pasilaižysit vėliau, daba eime,- tarė Tae sukikenęs.
-Patylėkit ,- sakau burbtelėjas.
Jaučiau kaip mano žandai kaista. Jimin ne išimtis. Šis stovi jau pasislėpęs už manęs nuo viso raudonumo jo veide...
Bum. Griuvau iš lovos.
"Sapnas... Ne prisiminimas..."
Atsisukęs sutikau to žvilgsnį. Jis kilstelėjo antakį.
-Pfff... Negi košmarą sapnavai?
-Ne tavo reikalas... ,- sakau atsistojas nuo grindų.
"Ir kodėl aš tai turėjau prisimint?"
Jis prunkštelėjo ir toliau dirbo savo darbą. Atsistojas pasiražiau. Pažiūrėjas į telefoną pamačiau, kad jau po pietų. Šiandien mums laisva tai reik eit kažką nuveikt.
"Gal pas Buyki nueit?"
-Ne...
"Reik prie dainų pasedėt..."
Nusirengęs maikę apsidėjau megztinį. Praėjau pro tą ir nulipau žemyn. Jaunėliai žaidė, o SeokJin kaip visada buvo virtuvėje. Nuėjau.
-Kur Namjoon su Hoseok?
-Išvažiavo iki kontoros. Nori valgyti?
-Aha. Beje, ką ten?
-Dėl tos kelionės.
Taip. Paryžius. Visai pamiršau. Po dviejų dienų išvyksim. Atsidusau.
Pavalgęs atsistojau, tačiau sustingau nuo gautos žinutes. Pasižiūrėjas šyptelėjau.
*Yoongi, man pavyko. Ačiū už patarimą!*
*Džiaugiuos. Kas buvo su tavim ar viena?
Atsisėdau vėl.
* Nayeon ir Mina kartu ėjo.O kaip tau? Ar supratai ką turėjau omeny kai sakiau patarimus?*
*Vis dar mąstau, o tu negalėjai aiškiau viską pasakyt?*
*😂😂😂 Atleisk... Negalėjau*
Nusišypsojau. Staiga pajaučiau, kad kažkas stebi. Pakėlęs akis sutikau SeokJin su Jimin.
-Kas?
-Ko toks išsišiepęs?,- klausia SeokJin.
-Paslaptis. Na aš eisiu. Vėlai grįšiu.
-Kur tu...
Išėjau pamojavęs. Užlipau į antrą aukštą. Viską pasiėmęs nuėjau link Byuki.
"Tingiu kažką rašyt..."
Paėmiau telefoną ir atrašiau dar tai.
*Na iki tada!*
*Iki! Sekmės dar kartą!*
Šyptelėjau.
#Jimin#
Nulipęs žemyn radau tą sėdintį prie telefono. Jis visas buvo išsišiepęs. Niuktelėjau SeokJin, bet tas tik papurtė pečius, o vėliau...
"Paslaptis..."
Suirzau. Jis man kažką sako, nors pats... Susiraukiau.
"Jimin... Negalvok, juk viskas su juo jau baigta..."
Staiga pyptelėjo mano telefonas.
-Klausau?
-Sveikas. Turi laisvą valandą pasimatymui? Pasiilgau.
-Pfff... Mes matėmes prieš 3 dienas. Kaip gali pasiilgti, aaa?
-Na baik. Tai susitinkam?
-Aha. Kurioje vietoje?
-Prie mano kompanijos.
-Oki.
Padėjas ragelį sutikau sutrikusį to žvilgsnį.
-O kur tu jau?
-Pas Taemin. Vėlai grįšiu. Iki.
Eidamas dar išgirdau jo tylų balsą tariant:
-Ir kada Jus nustosit taip daryt...
"Įdomu, ką turėjo tuo omeny..."
ESTÁS LEYENDO
Nevermind / darkness/ ((Yoonmin))//BAIGTA
Historia Corta"Its darkness... Its just that I see in my head when I think about it, sorry..." Praėjo dveji metai po Yoongi'o ir Jimin'o prisipažinimo. Jie kaip ir visi turėtų būt laimingi ir visa kita, tačiau... Jie nėra tokie. "Nevermind..." sekond season
