"Koma. Atleiskit. Padarėm viską, ką galėjom..."
Užsimerkiu. Jaučiu skruostu riedant ašaras. Taip jau visą mėnesį. Negaliu neverkt. Jaučiu tuštumą. Staiga beldimas, o tada balsas.
-Jimin... Atnešiau pavalgyti.
Tyla. Išgirdau artėjančius žingsnius, o tada...
-Jimin, nagi... Suvalgyk ką nors... Prašau.
Prikandau lūpą pajaučiant vėl ašaras. Nesakiau nieko. Išgirdau atsidusimą ir balso savininkas išėjo.
"Negaliu... Jūs nesuprantant... Jis yra komoje tik dėl mano kaltės. Tik dėl mano..."
*time skip*
Lėtai nulipau laiptais. Pasukau galvą į juos. Jie žiūrėjo televizorių tylėdami. Jau mėnesis kaip šie namai tokie. Visur tyla. Niekas nesijuokia, netriukšmauja... Visi kaip kokie lavonai...
"Kaip tas, kurį laikiau tą dieną..."
Nuėjau iki kolidoriaus ir išėjau į lauką. Pradėjau bėgti. Bėgau ir bėgau. Jaučiau deginančias ašaras.
"Atleiskit... Tai per mane..."
/
-Jimin. Kas nutiko? Viską kuo detaliau, gerai?
Namjoon man šyptelėjo, tačiau aš tik paslėpęs galvą pravirkau.
-Ššš....
Taehyung apkabino mane. Įsikibau į Tae ir stipriai pravirkau. Visi buvo sukrėsti. Aš palūžau.
-Jimin... Nagi, baik... Viskas gerai... ,- tarė priėjas Hoseok.
Purčiau galvą stipriau, jaučiau kaip Taehyung maikė pasidaro vis šlapesnė. Staiga pajaučiau kaip mano jėgos silpsta ir tyliai sukūkčiojant sustojau. Sukandau dantis ir tyliai tariau:
-Aš esu tas, kas naikina...
Tardamas juos pajaučiau tuštumą, o tada šaltį, kuris apglėbė visa mane. Pasižiūrėjau į juos ir dar tyliau ištariau kas juos sutrikdė:
-Aš jį pražudžiau...
/
Sustojau įkvėpti oro. Pradėjau pešiot plaukus. Tada trenkiau į krūtinę, dar vieną ir dar vieną...
"Skauda... Man skauda..."
YOU ARE READING
Nevermind / darkness/ ((Yoonmin))//BAIGTA
Short Story"Its darkness... Its just that I see in my head when I think about it, sorry..." Praėjo dveji metai po Yoongi'o ir Jimin'o prisipažinimo. Jie kaip ir visi turėtų būt laimingi ir visa kita, tačiau... Jie nėra tokie. "Nevermind..." sekond season
