Jis miegojo stipriai apkabinęs mane per liemenį. Gan ilgai į jį žiūrėjau. Perbraukiau per jo plaukus. Šis murmtelėjo.
-Pavargai, tiesa? ,- sakau šyptelėjas.
Tai įvyko. Po ilgo laiko aš ir vėl jo glėbyje. Jaučiu šilumą, kurios seniai nejutau. Ji tokia...
"Kitaip sakant magija, tiesa?"
-Aha. Tu buvai teisus Hoseok. Aš klydau jį paleisdamas.
Staiga suvibravo mano telefonas. Pasiekęs pasižiūrėjau kas skambina. Susiraukiau.
"Reik..."
-Klausau? ,- tyliai sakau.
-Jimin shii... Kur tu? Juk žadėjai ateiti.
-Taemin viskas baigta. Neisiu daugiau pas tave.
-Kodėl? Kas nutiko?
Prikandau lūpą.
-Turiu svarbesnių reikalų nei tu. Iki.
Padėjau ragelį nelaukęs jo atsakymo.
Atsidusau.
"Paklausysiu ką sako man artimi žmones. Reikia jais tikėt."
Lėtai nuslydau žemyn prikąsdamas lūpą. Skausmą vis dar jaučiau ten tad... Prisiglausdamas pakštelėjau jam į lūpas, kas šį privertė tyliai sumurmėti. Šyptelėjau.
-Atleisk... Hyung, už viską man atleisk... Myliu tave.
Apkabinau jį ir užmigau.
#Yoongi#
Atsikeliu su dideliu galvos skausmu.
"Velnias... Na ir skauda galvą..."
Pasisukau tačiau sustingau kai pajaučiau prie pat vanilia. Atsimerkiau. Prieš mane buvo Jimin veidas. Gan ilgai į jį isižiūrėjau. Nebegalėjau ir perbraukiau ranka jam skruostą. Šis papūtė lūpą ir arčiau prisiglaudęs mane apglėbė. Atsidusau.
"Geras jausmas..."
Staiga supratau.
-Pala... Ką jis čia veikia?
Lėtai jį atkabinau nuo savęs. Šis tik suniurzgė. Atsisėdau. Dėliojau viską mintyse. Vakarykštė diena... Prisimenu kaip su juo riejomes dėl to šunsnukio,tada...
-Kiek aš vakar gėriau?!
Bandžiau prisimint kas vakar galėjo įvykt, o tada sustingau pamatęs akies krašteliu mūsų abiejų rūbus ant žemės.
-Ne... To negali būt.
"Jį priverčiau... Taip."
Mano mintyse vis sukosi ir sukosi tokios mintys.
"Jei jis su manim, reiškias nebuvo pas Taemin... O gal buvo? O gal..."
-Hyung?
Krūptelėjau. Nežiūrėjau į jį. Nenoriu sutikti jo žvilgsnio. Nuleidau galvą. Staiga išgirdau kikenimą.
-Hyung, atsisuk.
Nejudu. Jis atsiduso. Pajaučiau sujudimą, o tada...
-Ką tu...
Šis apžergęs mane pakėlė mano smakrą. Mūsų žvilgsniai susitiko.
-Mmm... Neprisimeni tu nieko, tiesa?
Tyliu. Šis arčiau prigludo. Pajaučiau jo pliką kūną besitrinantį į manąjį. Degiau. Viduje aš žiauriai degiau, o tada ...
-Jimin?...
Šis užčiaupė mane. Užsimerkiau pajautęs vanilia ant savo lūpų. Šis stipriau suėmęs mano plaukus įsisiurbė. Jaučiau kaip mūsų liežuviai vis labiau pešasi. Atsidusau. Nebegalėjau jau... suėmiau jo užpakalį taip prisitraukęs jį arčiau, šis atsiduso man į lūpas. Jausdamas jo lūpas pajaučiau seniai pažįstama šilumą, kurios man taip trūko. Jimin labiau įsijautė kas man patiko.
Pritrūkus orui lėtai atsitraukėm. Abu giliai alsavom. Jimin sujungė mūsų kaktas ir užsimerkęs sako:
-Tai kas vakar buvo yra viskas, ko man reikėjo. Tu esi tas, kurio noriu... Ne Taemin ar kito, bet tavęs, tad atleisk man, kad susipykom...Kad paleidau tave. Nenoriu daugiau palikti tavęs...
"Jis nenori..."
STAI LEGGENDO
Nevermind / darkness/ ((Yoonmin))//BAIGTA
Storie brevi"Its darkness... Its just that I see in my head when I think about it, sorry..." Praėjo dveji metai po Yoongi'o ir Jimin'o prisipažinimo. Jie kaip ir visi turėtų būt laimingi ir visa kita, tačiau... Jie nėra tokie. "Nevermind..." sekond season
