10 Part. This mess

81 16 0
                                    


Atsimerkiu. Mėlynos lubos. Apsisuku. Dvi lovos ir visa kita...

"Kur aš ?"

Atsistojau ir nuėjau link lango. Ten matėsi vien ... Staiga man toptelėjo.
-Tiesa, mes Paryžiuje.

Atsidusau ir nusprendęs jau išeit iš kambario nulipau žemyn. Svetainėje girdėjosi balsai bei juokas. Lėtai pravėriau duris. Sustingau.
-Ooo... Jimin, jau pabudai?

Pakėliau antakį. Kambaryje buvo daug stilisčių bei darbuotojų, bet ne visi mūsų. Šalia mano narių sedėjo mūsų kompanijos galva, o priešais pats Liam Payne. Buvau dar apsimiegojas, tad perbraukiau per plaukus ir pasikasiau pakaušį.
-Manau, kad ne, nes matau kažką kas keista ir...

Jaunėliai sukikeno. Priėjas Taehyung trinktelėjo.
-Eime sėst.

Na atsisėdau šalia jo bei Jungkook. Direktorius man šyptelėjo.
-Na, dabar kai visi esam čia galim pradėt.

Tas tik linktelėjo.
-Man malonu pagaliau Jus pamatyti,- tarė iš lėto kapota mūsų kalba tas.
-O jis moka? ,- klausia Namjoon nustebęs.
-Truputį, stengėsi dėl Jūsų,- sako šalia stovėjusi moteris, kuri kaip suprantu buvo jo padejėja.

Linktelėjo. Jie kalbėjo ir kalbėjo. Aš vis dar nieko nesupratau, tad lengvai papurčiau Taehyung. Šis pasisuko.
-Kas? ,- tyliai klausia.
-Tai ką jis čia veikia, nieko nesuprantu?

Tas šyptelėjo.
-Su juo bendradarbiausim. Namjoon su Yoongi ir juo kurs dainą, kurią sudainuosim. Beje bus nuotraukos ir visa kita.

Susiraukiau. Pasikasiau dar galvą ir pasitryniau akis.

"Aš vis dar miegu... Aš jaučiu tai."

Kai viskas pasibaigė direktorius atsisuko į mus.
-Jis kol kas apsistos pas Jus, tad... Neiškrėskit kokių nesąmonių arba... ,- tarė duodant mums ženklą "nemeilikaut" su vienas kitu.

Namjoon linktelėjo.
-Supratom,- sako vos nesukikenęs.
-Gerai.

Jis nuėjo. Staiga visi atsisukę sukikeno rodydami į mane.
-Kas? ,- klausiu.
-Tavo plaukai tokie pasišiausia, o rūbai? ,- tarė SeokJin lėtai mane nužvelgdamas.
-Visą laiką tvardėm juoką nesukikenę! ,- sako Jungkook.

Pasižiūrėjau.
-Velnias...

Visi man trinktelėjo petin ir taip kikeno, na išskyrus vieną žmogų. Mūsų akys susitiko. Šis da pažiūrėjo ir tada apsisukęs mus paliko. Prikandau lūpą.
-Na gerai, gerai... Einu persirengti.

Jie linktelėjo. Užlipau laiptais į viršų. Išvertęs lagaminą susiradau tinkamus rūbus ir užsivilkęs pasižiūrėjau į veidrodį.

"Ne jie vieni, tikriausiai visi buvę kambaryje vos nesužvengė..."

Atsidusau. Perbraukiau per plaukus. Staiga man užkabino akis mano striukė, kuri buvo gražiai sulankstyta ant kedės.
-Ką ji čia veikia? ,- klausiu tyliai savęs.

Paėmiau ją, tačiau iškart sustingau. Ji kvepėju man dar vienu gerai pažįstamu kvapu.

"Yoongi?"



#Yoongi#

Užsimerkiu. Jo veidas kai jis įėjo bei visa kita, atrodo taip ...

Užsidengiau veidą.

"Visi mano, kad tai juokinga, bet man jis toks mielas..."

Papurčiau galvą. Gulėjau gan ilgai taip kambaryje begalvodamas.
-Kas tau yra? Kodėl tu taip su manim? ,- tyliai klausiu tos išdavikės.

Paliečiau ją. Ji dundėjo labiau nei reiktų ir tai mane erzina.

A/Ž

Surprise!!!

Pamaniau... O kodėl gi ne?
Norėjau įkelt labai💜💜💜

Nevermind  / darkness/   ((Yoonmin))//BAIGTATempat cerita menjadi hidup. Temukan sekarang