#Yoongi#
Girdžiu balsus. Neatsimerkiau.
"Nenoriu su nieko dabar kalbėtis"
Aš prisiminiau viską. Kas buvo ir kur dabar turėčiau būt. Viską prisiminiau.
"Namjoon bei kiti pasius kad nesakiau Jiems apie visus šitus dalykus..."
Staiga pasigirdo atidaromų durų garsas ir balsai nutilo. Išėjo. Atsidusau. Atsimerkiau gan sunkiai.
"Na... Kaip ir maniau esu ligoninėje..."
Pasigirdo daug pyptelėjimų. Pamačiau daug laidelių prijungtų prie savo rankos bei kitų vietų. Jau norėjau sėstis tačiau sustingau kai akies krašteliu pamačiau ružavų plaukų kupeta. Pasukau galvą.
-Jimin... Ką čia... ,- sakau tyliai.
Jis miegojo. Girdėjau jo lygų kvėpavimą. Lėtai atsisėdau. Gan ilgai į jį įsižiūrėjau.
Atsidusau. Lėtai perbraukiau per jo plaukus, šis sujudėjo. Kažką sumurmėjo po nosiai ir toliau miegojo. Nežinau kodėl, bet šis gestas man sušildė širdį. Staiga išgirdau atidaromų durų garsą. Pasukau galvą ir nusišypsojau, o jis sustojo it vietoje.
-Yoongi... Tu... Tu pabudai?!
Jis bėgo verkdamas.
-Ššš.... Pažadinsi,- sakau ramindamas.
Jis apkabino mane ir gan stipriai.
-Aha... Atleisk, Dieve kaip gerai, kad pabudai, mes visi taip bijojom,- tyliai tarė šniurkštelėjas nosim.
Tyliai sukikenau.
-Viskas man gerai.
Hoseok nusišypsojo savo ta plačia šypsena, kurios nemačiau jau kurį laiką. Ši šypsena privertė mane ir šyptelti. Pakalbėjom dar, tada atsisukęs perbraukiau ružaplaukiui per plaukus.
-Beje, kiek jis čia laiko?
-Jau 3 para. Niekaip neatsitraukia,- sako tyliai.
Sustingau. Kilstelėjau antakį ir tada atsisukau į Hoseok sutrikusiu žvilgsniu.
-Meluoji.
-Ne.
-Juk jis...
-Aha. Mes patys nustebom, o gal ir ne...
Jis nutilo, nes išgirdo balsus tolėliau. Ir jų savininkai įėja taip pat lėkė link manęs, tačiau Hoseok juos sustabdę parodydamas į Jimin.
-Ššš....
-Hyung! ,- sako jaunėliai apkabindami.
Sukikenau.
*time skip*
-Neškit jį iš čia. Jokių atsikalbinėjimų. Tegu namuose pamiega,- sakau pažiūrėdamas į Jungkook.
-Jis...
-Man nesvarbu. Jis ir taip nusikalęs. Matau tai. Nagi, Taehyung paiimk jį, o tu jo rūbus.
Jie abu linktelėjo. Išnešant jį atsidusau.
-Ir ką jis sau galvoja...
Hoseok šyptelėjo ir prisėdęs patapšnojo per pečius.
-Jis susirūpinęs tavim ir tikrai labiau nei reiktų. Žinai ką?
-Mmm...
-Manau Jūs esat didžiausi kvailiai.
-Nepradėk...
-Pradėsiu. Abu sakot, kad nerūpit, nemylit, nekenčiat vienas kito, tačiau to nėra. Besipykdami nepastebit kaip aplinkinius Jūs veikiat. Jimin' ui jau sakiau, tačiau jis užsispyręs. Neigia ir net nenori klausyt. Tad gal pats susimąstysi?
Tyliu.
"Gal... Gal ir pamąstysiu..."
A/Ž
Pasisotinkite. Esu gan geros nuotaikos nes kai ką sužinojau...😅😅😅😅
Lucky me!
Tikiuos patiko! Tikiuosi neįgrįsau Jums bekeldama taip dažnai šią rašliavą....
.
.
.
.
.
.
Man rodos nusišnekėjau...😂😂😂
Anyway, bye!!!
VOUS LISEZ
Nevermind / darkness/ ((Yoonmin))//BAIGTA
Nouvelles"Its darkness... Its just that I see in my head when I think about it, sorry..." Praėjo dveji metai po Yoongi'o ir Jimin'o prisipažinimo. Jie kaip ir visi turėtų būt laimingi ir visa kita, tačiau... Jie nėra tokie. "Nevermind..." sekond season
