#Yoongi#
Kambaryje jo nebuvo. Nulipau žemyn. Ten visi sedėjo, o šis kažką paišaliojo. Jau kiti sveikintis norėjo, tačiau juos pertraukiau:
-Hobi, pasišnekėt. Dabar.
Jis pakėlė galvą nuo popierių. Kilstelėjo antakį.
-Amm... Gerai.
Parodžiau, kad į lauką. Šis linktelėjo. Visi susižvalgė keistais žvilgsniais.
Atėjas laukan atsisėdau ant supomo krėslo, šis ir.
-Na?
-Nežinau pats pasakyk.
-Nesuprantu.
- "Jam reikia išsipasakoti. Jis daug geriau pasijus. Jis turi teisę tau tai pasakyti."
Atsisukau į jį ir sustingau. Jo veidas buvo išbalęs.
-Jimin, negi dabar? Aš dar... ,- tyliai sako.
-Hobi?
Šis šyptelėjo. Pasikasė smakrą ir tyliai tarė:
-Kai įsimyli žmogų jauti daug ką, tiesa?
-Aha.
-Dabar jaučiu. Man skaudu. Labai.
-Kalbėk rišliau...
Šis atsisuko ir silpnai šyptelėjo.
-Atleisk, bet Jimin buvo teisus. Aš esu gresmė. Yoongi...
Jaučiu, kad tikrai ne kas čia vyksta...
-Myliu tave hyung, ir nieko negaliu dėl to padaryt, tad atleisk.
Sustingau. Jis šypsojosi, tačiau akyse matėsi ašaros.
#Hoseok#
Man skauda. Labai. Jaučiu kaip mane kažkas smaugia. Užsimerkiau. Tarp mūsų tvyrojo tyla.
Išsišiepiau atsilošęs ir tyliai sukikenau.
-Keista, tiesa? Atrodo pažinai tą žmogų, bet ištikrųjų taip nėra... Jis šalia būna, gyvena, kalba viską daro, tačiau...
-Sustok...,- tyliai tarė šis
Nekreipiau dėmesio atsistojau.
-Viskas gerai Yoongi. Nebūtina ištikrųjų tau daugiau žino...
-Hobi, tau nėra gerai,- tarė tuo balsu, kurį išgirstu gan retai.
Šis balsas priverčia mane sudrebėt. Aš ne Jimin. Aš truputį prisibijojau jo, o ypač kai išlenda ta vena...
-Man nesvarbu. Viską išsipasakok. Viską.
Prikandau lūpą. Nuleidau galvą ir pajaučiau kaip mano šypsena veide dingo. Vietoje jos atsirado tas tikras aš. Užsimerkiau pajautęs kaip skruostu rieda ašaros.
"Man taip..."
-Tą vakarą kai kalbėjom kai išsiskyriai su Momo... Ten viskas apie mane buvo, tiesa?
Sustingau.
-Atleisk... Neturėjau įsimylėt, neturėjau taip su tavim bendraut...
Mano galvoje sukosi visokios mintys kaip dabar bėgt. Nenoriu čia būt. Nenoriu.
-Hobi. Pasižiūrėk į mane. Nagi.
Nejudu. Išgirdau atsidusimą, o tada stiprų apkabinimą.
-Tu nepasirenki žmogaus, tavo širdis tai padaro už tave. Nekaltinu tavęs. Neatsiprašinėk. Mūsų bendravimas buvo man brangiausias. Tu tapai pats artimiausias. Tad nesvarbu ir ką besakysi, nepaleisiu tavęs dabar kol visko neišsipasakosi. Nagi,- tyliai sušnibždėjo ausin.
Užsimerkiau.
"Gerai... Viską."
YOU ARE READING
Nevermind / darkness/ ((Yoonmin))//BAIGTA
Short Story"Its darkness... Its just that I see in my head when I think about it, sorry..." Praėjo dveji metai po Yoongi'o ir Jimin'o prisipažinimo. Jie kaip ir visi turėtų būt laimingi ir visa kita, tačiau... Jie nėra tokie. "Nevermind..." sekond season
