21 Part. Just forget

74 17 2
                                    


...

-Atsimerk,- tarė šis tyliai.

Atsimerkęs pamačiau tai kas mane suglumino. Pasukau galvą į jį.
-Kas čia?

Jis pakėlė ranką. Ant jo apyrankės buvo raktas.
-Šiandien dėl to ir buvau išėjas. Nenorėjau tau sakyt, nes tai rinkau tau. Jau seniai norėjau, tačiau mane užpuolė bėdos...

Staiga pajaučiau šilumą krūtinėje, o tada šiltas ašaras.
-Jimin ahh?
-A... Atrak... Atrakink ,- sakau kūkčiodamas.

Nusiėmęs pasuko šį rakčiuką ir širdies formos metaliukas atsivėrė. Viduje buvo išgraviruota:

"Jimin, aš myliu tave"

Prikandau lūpą.
-Hyung...

Staiga pajaučiau jo lūpas ant savųjų. Pajaučiau virpulį. Atsakiau greitai ir pajaučiau mūsų liežuvius susipynusius. Atsidusau.

Kai pritrūkom oro atsitraukėm lėtai.
-Atleisk... ,- sako tyliai.

Šyptelėjau nuo jo mielumo.
-Aš jau seniai tau atleidau, tu mano surūgėli. Eikš...
...

Užsimerkiau.

"Tai buvo taip seniai... "

Suspaudžiau savo rankas.

"Kodėl jis tai dar turi?"

Nors ir jo apyrankė buvo įkišta į stalčių rakčiukas matėsi. Atsidusau.
-Jimin?

Krūptelėjau. Atsisukau. Jis pakėlė antakį.
-Kas yra?
-Nieko... Tik pavargau bedirbdamas. Jau?
-Aha. Pieštuku parašiau geriausiai tinkamus žodžius, išsirink pats.
-Gerai. Ačiū.

Jis linktelėjo. Atsistojas išėjau iš jo kambario atsisveikinęs. Nuėjas į savo lėtai atsisėdau ant lovos.

"Kodėl?"

Lėtai patraukiau ranką link komodos, o iš jos stalčiaus ištraukiau dėžutę, kurioje gulėjo ji. Perbraukdamas per jos paviršių sukandau dantis.
-Tą dieną negalėjau jos išmest... Nežinau kodėl, bet tiesiog...

/

-Tu esi bjaurybė!
-O tu šūdų gabalas!!!

Pastūmiau jį. Tada suirzęs perbraukiau plaukus.
-Gali atsikabint nuo manęs bent dienai?! "Kur buvai? Su kuo? Ką veikėt? Kiek jūsų buvo?" ATSIBODO!
-Dar žodis ir trenksiu.
-Ir trenk, kas man? Man jau gana! O pats ne ką geresnis! Susitvarkyk save!!!

Staiga pamačiau jo tą iššokusią veną, kuri reiškia, kad šis tuoj sprogs. Jis trenkė man į krūtinę. Trenkiausi į sieną. Šis prispaudė.
-PARK JIMIN NENERVINK...
-Ir kas bus? Žinai ką?

Staigiai nutraukiau savo grandinėlę, kurią numečiau ant žemės.
-MŪSŲ MEILĖ KAIP JI. NEREIKŠMINGA, SUPLYŠUS , KVAILA BEI ŠŪDINA, TAD PABAIKIM!

Staiga pamačiau jo akyse kažką kas mane suglumino, jis nusisuko ir nieko nesakęs išėjo. /

Sunkiai atsidusau.
-Tą dieną kažkas įvyko. Nuo to karto mūsų santykiai dvigubai pablogėjo... Jo akys...

Papurčiau galvą.
-Jimin. Tai praeitis. Pamiršk.

Įdėjau grandinėlę atgal, kur ji ir turėjo būt.

"Tai niekis... Jis tikriausiai pamiršo, kad ji išvis ten yra..."






A/Ž

😇😇😇


Nevermind  / darkness/   ((Yoonmin))//BAIGTADonde viven las historias. Descúbrelo ahora