Taigi, nuo rytojaus mes dirbsim su juo ir jo komanda. Keista.
"Ryt anksti keltis, tad greit į lovas. Gerai?"
Aha Namjoon, nereikia ir priminti. Vakarykštę dieną laisvą turėjom tad truputį pabendravom su juo. Jis pas mus jau dvi dienas. Jis gan sunkiai šneka mūsų kalba, tačiau galiu jį pagirt už pastangas. Šyptelėjau.
Staiga kažkaip užsinorėjau atsigerti, tad išlipau iš lovos ir patraukiau link pirmo aukšto. Įėjas ten pamačiau ružaplaukį. Jis lėtai pakėlė galvą.
-Ką tu čia veiki? ,- klausiu rimtai praeidamas pro jį.
-Ne tavo reikalas.
Prunkštelėjau atidaręs šaldytuvo dureles.
"Aha, ir kodėl išvis paklausiau?"
Išsiėmiau sultis ir įsipyliau.
-Ko toks suirzęs? Negi nieks nepažaidė su tavim? ,- sakau sukikenęs sarkazmo balsu.
Jis apvertė akis ir papūtęs lūpas tarė:
-Nesikabink.
-Aha, aha... Išeidamas tik šviesos nepamiršk išjungt.
Jis nieko neatsakė, tad supratau kad jau ignoruot pradės. Pasišalinau. Eidamas nustebau. Šiom dienom daugiau su juo pakalbu, aišku, nėra jokio draugiškumo jo tone. Vien įžeidimai ar kažkas, bet visgi geriau nei tyla. Staiga sustojau kai išgirdau tylų grojimo garsą sklindant iš tolėliau. Nieko nelaukęs nusekiau iki ten. Priėjas kambarį pro durų plyšelį išgirdau pianiną, o tada moters balsą.
-It's no good!!! ,- rėkė man truputį suprantamus žodžius.
Ji trenkė per klavišus.
-Dear, calm down. It's good. I promise, you'll be always number one,- tarė vyro balsas.
Jie toliau kalbėjo. Kuo toliau tuo vis sunkiau gaudžiausi, ką jie sako. Vyrą ypač, nes to vis trūkčiojo balsas per telefoną.
"Nemandagu klausytis... Išeisiu geriau..."
Jau norėjau suktis, bet sustingau kai išgirdau:
-Pff... My boss collaboration? Its stupid. I hate them like i hate my boss.In two days my men is going to take care of them all.
-Dear, why?
-They stole my place in music industry!!! I am always been in the first place, but no... So, imagine their last day in this word. It will be so fucking good, you know? By away, Im going...
Staiga pajaučiau ranką ant savo peties, kas mane sušiktai išgąsdino. Netyčia išmečiau stiklinę iš rankų. Atsisukęs pamačiau Jimin visą sutrikusį.
-Ką čia veiki? ,- klausia tyliai.
-Who's there?!
Staigiai sureagavęs pagriebiau jam už rankos ir bėgau link laiptų. Pamačiau šone sandėliuką ir jį greit įkišau ten, taip ir pats įlysdamas.
-Yoongi?!
Uždengiau jam burną.
-Ššš...
Abu nutilom kaip išgirdom gilų kvėpavimą artėjant. Ji bėgo.
-Shit!... Someone heard our conversation! I don't now! Listen... No, of course I will find who that was!... Of course he will be dead! Ufff...
Ji nuėjo tolėliau. Viską po truputį deliojau ir deliojau.Kai visus žodžius įsisavinau ir prisiminęs reikšmes prikandau lūpą.
-Velnias,- sakau tyliai.
Staiga Jimin sujudėjo, kas mane išgąsdino, nes pamiršau visai apie jį.
-Hyung? Ji... Ji žudikė?
-Pfff... Čia dabar? Net ne!
-Nemeluok. Kodėl ji sakė, kad...
"Jis suprato ją..."
Atsidusau. Jis žiūrėjo savo tuo žvilgsniu, kurio seniai nemačiau. Jame nebuvo nei pykčio nei ko, tik baimė.
-Jimin shii... Apsiramink. Dabar eik į kambarį ir pamiršk apie šią naktį, supratai?
Jis susiraukė.
-Nė velnio!
"Negi šis ir vėl mane nervins?"
A/Ž
Hey! 💜💜💜
VOCÊ ESTÁ LENDO
Nevermind / darkness/ ((Yoonmin))//BAIGTA
Conto"Its darkness... Its just that I see in my head when I think about it, sorry..." Praėjo dveji metai po Yoongi'o ir Jimin'o prisipažinimo. Jie kaip ir visi turėtų būt laimingi ir visa kita, tačiau... Jie nėra tokie. "Nevermind..." sekond season
