Nevermind / darkness/ ((Yoonmin))//BAIGTA

14 Part. No

-Ryt abu nueisim į policija ir paliūdysim prieš ją. Jau geriau daugiau liudininkų, ane?
-Ne. Negalime eit į policiją! Juk mūsų reputacija ar kažkas. Nu kompanijai nepatiks. Geriau sugalvojau.

Jimin keistai nužvelgė mane.
-Tu būsi su musiškiais visą dieną lauke, o aš anonimiškai pranešiu apie užpuolimą mūsų namuose, gerai?
-Ka...
-Pala, dar ne viska pasakiau...

Užsimerkiu. Giliai užtraukęs išpūčiau dūmus.

Atsimerkiau. Pakėliau galvą į tamsų dangų.

-Rytoij... Viskas bus gerai. Puse tiesos tau sakiau Jimin, o kita ne. Tikiuosi nei vienas ant manęs nepyksit.

Suvibravo mano telefonas. Nekreipiau dėmesio kaip ir kitus kartus. Jis zirzė ir zirzė.

Pasižiūrėjau į laiką. Rodė 3 nakties.
-Nueisiu tuoj, nebūkit tokie...

Pasiėmiau telefoną. Jame buvo daug Namjoon, Hoseok bei SeokJin skambučių. Praeidamas pastebėjau dar vieną. Nusišypsojau.

Paspaudžiau. Po 2 pyptelėjimų atsiliepė.
-Klausau?
-Skambinai?
-Ooo... Taip, norėjau pakalbėt. Kaip sekas?
-Gerai. O tau?
-Tavo dėka viskas kuo puikiausia. Kaip tau reikalai su Jimin subn...

Staiga ji nutilo. Išgirdau fone kitos merginos balsą.
-Sana palauk! Dabar kalbu telefonu.
-Jihyo, Dahyun degina virtuvę!
-O jetus...

-Yoongi atleisk, kita kartą?
-Aha. Nieko. Iki.
-Iki.

"Gerai, kad nereikėjo kalbėt su ja apie Jimin."

Lėtai atsistojau ir užgesinęs cigaretę nuėjau link namų.

*time skip*

Visi ruošėsi, įrašinėjo ir visa kita. Kai jau išmušė 1 valanda dienos visi skirstėsi. Pažvelgiau link tos. Ši nuėjo apsižiūrėdama nuėjo link savo kambario pusės.

"Taip slaptai..."

Nusekiau ją. Ji užėjo į kambarį.
-Hey! Plan is changing.
-What?
-Dear, i have to be in the airport by 15 00 o cloc'k... We doing this shit right now!
-Explain.
-Im going to shot your cousin when he will be next to the studio and my men will come soon to them.
-Just like that?
-Yes.
-Well Im going out of here if its like that.
-Okay.

Vyras nusijuokė.

(Ssr if my eng is bad😅)

"Velniava..."

Greit nuėjau nuo durų. Užbėgau laiptais į viršų ir apsirengiau. Priėjas Jimin kambario duris pabeldžiau. Atidarė jis.
-Kas?
-Imk. Vėliau paaiškinsiu.
-Hyung? ,- išgirdau Hoseok balsą
-Negaliu šnekučiuotis, lekiu.

Palikau tuos du sutrikusius. Nulipęs į pirmą aukštą sutikau Namjoon. Linktelėjau.

"Ta turbūt jau išlėkė... Reik paskubėt. Nespės policija..."

Pasigavęs taxi pasakiau vietą.
-Spauskit, kiek galit!

"Tikiuosi spėsiu..."

#Jimin#

-Ką jis tau davė?
-Nežinau.

Atidengiau.

/Jimin vesk juos dabar ir tik greitai. Planai keičiasi, ta beprotė dabar viską darys! Ne minutes nelauk! Nesakiau tau bet ši ir savo pusbrolį pabaigs. Lekiu ten. Bėkit iš namų ir greit!/

-Velnias... Hobi rengis, greitai! ,- sakau numetęs lapelį.
-Ką kodėl?
-Greitai sakau!

Greit užsidėjau striukę. Paėmiau jį už rankos ir bėgau į kitų kambarius.
-Vaikinai varom ir greitai!

Jie nesuprato. Stovi it nejudėdami.
- SAKAU DABAR!  JEI NEPADARYSIT JŪSŲ GALVOS LĖKS, NAGI!

Išstūmiau visus pro duris jėga. Staiga išgirdau atvažiuojančios mašinos garsą.

"Velnias..."

-Jimin, kas yra?
-Ne dabar NAMJOON!

Jie nustebo kaip kalbu su juo. Nekreipdamas dėmesio pamačiau krūmus šalia. Vieną po kito nustūmiau. Uždengiau Jungkook burną.
-Dabar it pelės po šluotą. Nė žodžio, supratot?

Paėmiau telefoną ir paspaudžiau.
-Sveiki. Skambinu dėl užpuolimo Hi******* adresas. Vaikinai su ginklais. Ir paskubėkit, jie jau čia!
-Klausom pone.

Sutikau jų keistus žvilgsnius. Nusukau galvą ir pamačiau sustojusią mašiną. Iš jos išlipo 5 ginkluoti vyrai su kaukėm.
-Kas jie? ,- tyliai sako Tae, nuo kurio balso krūptelėjom visi.
-Nežinau... Šaa...

Vaikinai kurie kikeno sudaužė rankom ir sako:
-Go go!!!

Atsisuku į Namjoon.
-Turit kažką kas būtų smailus?
-Aha.
-Duokš...
-O namų raktai?
-Čia,- sako Hoseok.

Paėmiau.Kai jie įėjo į namą išlindau. Visi mojavo kad grįščiau. Priėjas jų mašiną pradūriau padangas. Tada priėjas prie namų durų sulaukiau garsių keiksmų.

"Jie suprato, kad mūsų nėra..."

Tyliai užrakinau duris. Ir nubėgau pas  maniškius. Namjoon man trinktelėjo per galvą.
-Tu rizikavai!
-Nesvarbu...

Po kelių minučių pasigirdo policijos sirenos.

"Ooo..  Kaip greit..."

O tada garsus bumtelėjimas ir mūsų namo durys išskrido. Jie buvo pikti. Matėsi.
-FIND THEM! NOW... OHH... SHIT ITS POLICE!  ALL OF YOU GO TO CAR, WE RE GETTING OUT OF HERE!

"Pff... Nepavyks..."

Jie įsėdo, tačiau nei kiek nepavažiavo. Išlipęs trenkė į mašiną.
-SHIT!

"Viskas dabar bus gerai... Yoon..."

Staiga prisiminiau.

"Nesakiau tau bet ši ir savo pusbrolį pabaigs. Lekiu ten."

Nežinau kodėl bet pajaučiau kaip man silpna pasidaro.

-Ne...

A/Ž

Tikiuos patiko!

By away, kitą trečiadienį anglų kalbėjimas. Žiauriai bijau😕
Sužinojau savo partnerį ir neapsidžiaugiau... Sad life...

Palinkėkit sekmės! 😭😭😭