Sustojom prie namų. Atsisukęs trinktelėjau mažyliams, kurie miegojo.
-Kas...
-Atvažiavom. Nagi judinkites.
Jie trindamiesi akis linktelėjo. Lėtai išlipo. Atsisukau link to. Jis irgi miegojo. Atsidusau.
"Net nenoriu kelt, tačiau reikia..."
Spyriau jam. Šis atsimerkė.
-Atvažiavom,- tyliai burbtelėjau.
Išlipau nesulaukęs jo atsakymo. Nuėjas iki bagažines ištraukiau savo daiktus ir nuėjau link namų. Nieko nelaukęs užlipau laiptais į viršų link kambario. Numečiau viską ir griuvau į lovą.
-Eik maudytis .- išgirdau irzlų balsą.
-Nenoriu kvėše. Palik ramybėje.
Tyla. Na supratau, kad viskas. Tad toliau gulėjau.
Pas mus dabar visalaiką taip. Ir tik dėl ko?
/Prieš savaitę
-Tu gal proto netekai? Aš su juo?
-Jimin nenervink. Turiu akis.
-Tad gal geriau jas prasivalyk ar ką? Man jau pabodo. Kiekvieną kartą tu man jį prikišinėji.
Jis suirzo dar labiau.
-Jimin aš rimtai. Nemeluok man.
Atsidusau.
-Na ir gerai! Jis mane pabučiavo ir ką? Tai viskas daugiau nieko nebuvo! Tai netyčinis buvo dalykas, jis tik draugas!
Jis apvertė akis.
-Draugas? Jis lenda labiau nei reikia. Ir tikrai ne draugiškai.
Jaučiu kaip verda viskas iš vidaus.
-Žinai ką? Ir gerai! Būsiu su juo! Tegu lenda, jau geriau su tokiu nei ...
Jis staigiai prirėmė mane prie sienos.
-Nepabaik. Jei baigsi viskas bus baigta.
Susiraukiau.
-Tai gerai. Viskas. Jau man taip ir taip pabodai! Baigiam visą šitą nesąmonę. Atsikabinsiu nuo tavęs bei tu nuo manęs ir bus rami galva!
Ilgai taip stovėjom vienas prieš kitą. Jis spjovė į šoną ir paleidęs trenkė durim. Išėjo. /
Atsidusau.
-Šiuo metu pats ne kažką... Visur trainiojiesi. Net nežinau su kuo ir bebūni. ,- tyliai sakau.
"Ai... Nebegalvok Jimin... Nereikia"
#Yoongi#
Trinktelėjau.
-Dar vieną!
-Yoongi, gal gana?
Pasisukau į Buyki.
-Ne. Man reikia, nagi.
-Negi ir vėl apsipykai su Jimin?
-Ne. Tačiau labai sunervino.
Jis sukikeno.
-Uoj Jūs... Ir kada pagaliau pabaigsit šias nesąmones. Jau kiek? Mėnesis, o gal antras jau eina kaip vis dažniau apsipykstat?
Papūčiau lūpas.
-Nesakyk, pats žinau. Beje, su juo jau kaip ir viskas baigta.
Jis sutriko. Užsimerkiau prisiminęs Jimin ant lovos ir vėl grubiai besielgiantį, susinervinau. Nebegalėjau būt tam pačiam kambaryje, tad išėjau.
"Mano nuojauta buvo teisi... Negalėjau, net prigult."
-Tai kiek pilti, manau vieno neužteks.
-Gali ir visą butelį duot.
Išgirdau kikenimą.
-Imk.
Paėmęs atsukau ir užgėriau. Jaučiau šlykštų skystį einant gerkle, tačiau toliau gėriau. Vėliau jis tampa vis geresniu ir jaučiu kaip mano kūnas atsipalaiduoja.
-Yoongi, pareisi?
-Pareisiu. Nereiks tavęs.
Pažiūrėjau į aukštą vaikiną. Šis man šyptelėjo.
-Aišku. Tik nepargriūk kur nors ir neužmig, kad vėliau nerastų iš ryto tavęs žurnalistai ar dar kas nors...
-Neras.
Jis linktelėjo.
-Nori labiau išsipasakot? Klientų mažai.
-Nebūk Hoseok. Tas vis kamantinėja ir kamantinėja.
-Tiesa.
"Noriu šiandien užsigert ir nebegalvot apie nieką, o ypač apie tą jau "ružaplaukį"."
A/Ž
Hey! Tikiuos patiko🙂🙂🙂
ESTÁS LEYENDO
Nevermind / darkness/ ((Yoonmin))//BAIGTA
Historia Corta"Its darkness... Its just that I see in my head when I think about it, sorry..." Praėjo dveji metai po Yoongi'o ir Jimin'o prisipažinimo. Jie kaip ir visi turėtų būt laimingi ir visa kita, tačiau... Jie nėra tokie. "Nevermind..." sekond season
