Devyni draugai stovėjo už vyresnių elfų nugarų. Jau daugiau nei valandą jie klausėsi kaip pilies šeimininkas kalbasi su svečiais. Bet niekas neleido vaikams išeiti.
- O čia, mano sūnus Robinas ir duktė Adriana, lorde Vilhelmai.
Brolis ir sesuo skubiai žengė arčiau elfo ir nusilenkė.
Abu.
Bet Adriana to paprastai nedaro. Ji nesilanksto.
Tėvai buvo patenkinti vaikų manieromis, bet tik devyni elfai pastebėjo, kad jaunėlė toli gražu nesielgė maloniai. Tas nusilenkimas nebuvo pagarbos, nuolankumo, nusižeminimo ar kažko panašaus simbolis. Veikiau paniekos, išdidumo ir pašaipos. Draugai net abejojo, kad Adriana kada nors atliks šį veiksmą su pagarba.
Bet be pačios jaunėlės, draugų buvo tik aštuoni. Devintasis elfas pastebėjęs kas slypi po mandagia Adriano kauke buvo pats lordas Vilhelmas. Jis mintyse nusišypsojo, tarsi tik to ir būtų laukęs.
- Man didelė garbė susipažinti su jumis, lorde.
- Man taip pat, ponaiti Robinai. Ką jūs mėgstate veikti? Galbūt medžioti, kokie nors menai?
- Aš nepaprastai mėgstu dailę, lorde. Bet medžioti irgi neblogai sekasi. O jums?
- Andhiro girios valdovas esu ne veltui. Jau nuo mažumės sėdžiu ant žirgo ir seku gyvūnų pėdsakus.
- Lorde, jei taip mėgstate medžiokles, siūlau išsiruošti į vieną kartu su Dereku ir Hanteriu. Jiedu lygiai tokios pat nuomonės kaip jūs.
- Tikrai, panele Adriana? O iš kur jūs žinote? Ar jie neperstojamai kalba apie laimikius, ar pati domitės?
Visus apėmė baimė. Vaikai buvo įsitikinę, dabar jų draugė pasakys tiesą, ką nuolatos ir daro, bei užsitrauks bėdą. Ji pasakys, kad ir pati mėgsta traukti į žygius su dviem medžiotojais, bet pagal etiketą ji negali, nes yra mergina.
O tėvai buvo tiesiog šokiruoti.
- Lorde Vilhelmai! Jūs turėtumėte žinoti, kad elfės negali net aptarinėti ginklų, ką bekalbėti apie laikymą rankose ar tikrą jų naudojimą!
- Nesikarščiuokite, ledi Mija. Aš tik paklausiau ar panelei įdomu. Kas čia tokio baisaus? - tėvai šiek tiek įpyko. Jų manymu, Adrianai negali būti įdomu kažkas panašaus. Bet devintukas sutriko. Juos stebino toks suaugusiojo požiūris. Nei vienas nemanė, kad tarp kilmingųjų yra kažkas nepritariantis bent daliai taisyklių. - Taigi, panele Adriana, ar jums patinka medžioti?
- Jei tik galėčiau, mielai medžiočiau su draugais be jokios sąžinės graužaties, - merginos akys sužibo tariant šiuos žodžius. Ir tai pastebėjo ir pats šeimininkas.
- Ponai ir ponios, eikite į savo kambarius, jus palydės mano tarnai. Jūs aišku pavargote po visos dienos kelionės. O jaunimui parodysiu biblioteką ir arklides. Juk jie turi kur kas daugiau energijos.
Vyresnieji elfai linktelėjo ir išėjo. O draugai nusekė Andhiro girios valdovą.
- Tai sakai, dabar tave graužia sąžinė, kai mes išsmunkam pamedžiot, princese? - prisiartinęs tyliai sušnabždėjo Derekas.
BẠN ĐANG ĐỌC
Elfų žemė
Viễn tưởng„Bėk žmogau, nes tu pažadinai girios pabaisų gaują..." Senų senovėje, jau po Elfų žemės garsiausių didvyrių žūties, dalis nemirtingųjų pasikeitė, pamiršo laisvės skonį, pamiršo, kad yra elfai ir žmonių gyvenimas jiems tik maža dalelytė amžinybėje. Ž...
