PROLOGAS

677 15 0
                                    

14-kos metų Melisa Andrea Fernández visiškai paprasta mergina, kuriai pinigai ir turtai niekada nerūpėjo. Ji labiau už viską ir visus mylėjo savo šeimą. Kurios nebuvo tiek daug kiek norėtųsi. Tik tėtis - Vitorio, mama - Maria ir mažasis broliukas – Alejendro. Tėtis buvo mažos tekstilės įmonės darbuotojas, o mama dirbo nedidelėje kepyklėlėje ir kepė skaniausius pasaulyje tortus bei pyragaičius. Gyveno Kampečėje - nedideliame Meksikos miestelyje prie Meksikos įlankos. Jie vos galą su galu sudurdavo. Bet Melisa gerai mokėsi, o grįžusi iš mokyklos prižiūrėdavo vos 6-rių metukų brolį. Nors gyveno skurdžiai, bet jie nesiskundė, nes turėjo vienas kitą. Tėvai vaikams skiepijo pagrindines gero žmogaus savybes: meilę kitam, užuojautą, supratimą, pagalbą, sąžiningumą, drąsą ir svarbiausia gailestį. Maria kartojo vaikams, kad tai tikrieji turtai. Sakė, kad pinigai ir galia laimingas nebūsi, o jei turėsi visas šias savybes tapsi labai laimingu.
Melisa turėjo visas šias savybes. Ji buvo tarsi maža mamos kopija. Ne tik išvaizda, bet ir vidumi. Didelės rudos akys, nedidele nosytė, rudi plaukučiai, o širdis didesnė už pasaulį.
Ji mylėjo ne tik mamą su tėčiu, brolį, bet ir visus kitus žmones, bei gyvūnus. Ši maža mergaitė svajojo, kad užaugus bus gydytoja ir gelbės žmones. Bet viena naktis viską pakeitė...

Viena naktis - naujas gyvenimasTahanan ng mga kuwento. Tumuklas ngayon