Pražūtinga meilė.

4.

Sukausi ant stulpo ir žvilgsniu gundziau sėdinčius ant kėdžių kad daugiau gaučiau arbatpinigiu.
Šį kartą buvau tik su blizgia liemenėle, ir šortukais kurie dengė labai mažai.
Mano plaukai buvo šiek tiek pagarbanoti, ir krito man ant nugaros.
Mano pamaina ėjo į pabaigą todėl atidaviau paskutines jėgas šokdama prieš vyrus kurie varvino seilę žiūrėdami į mane.
Kai sukausi galva atlosusi mano žvilgsnis sustojo ties viršininku kuris stebėjo mane nuo savo kabineto durų.
Sunerimau, nes jis niekad nežiūrėdavo į mus taip atidžiai kaip ši karta žiūrėjo į mane.
Nejaugi aš kažką dariau blogai?
Šiaip ne taip pabaigiau šokį ir apėjau susirinkau man tiesiamus pinigus.

-Gal galiu tave nusivesti išgert? - vienas vyras gašliai mane nužvelgė.

-Atsiprašau, bet aš negeriu - šyptelėjau mandagiai ir nuėjau link kito kuris tiesė man pinigus.

Kai susirinkau viską pažvelgiau į tą pusę kur stovėjo bosas tikėdamasis kad jo nėra.
Bet jis stovėjo, ir mojo man ranką kad ateičiau iki jo.
Visiems sėdintiems šyptelėjau ir patraukiau pas jį.

-Ela, su tavimi nori pasišnekėti - bosas ištarė ir pačiupes man už rankos pradėjo vest pas save į kabineta.

-Kas? - paklausiau nesupratusi - as kažką dariau blogai?

-Ne - jis sustojo ir pažiūrėjo į mane - viska darei gerai, bet tas vyras liepė pakviesti tave, ir palikti jus vienus.

Koks vyras?? Galvoje šaukiau, nejaugi mane susirado Dinas..
Man pradėjo linkti kojos

-Aš nenoriu... - bandžiau isispirti kojomis į žemę - kaip jis atrodo?

-Aukštas, tamsiu plaukų, rudų akių - jis pradėjo greitai berti žodžius.

Lengviau atsidusau nes iš apibūdinimo tai nebuvo Dinas. Jis buvo šviesiaplaukis.

-Viskas, tu eik - kai priėjom duris jis pastūmė mane į priekį - jis nori kalbėti tik su tavim, ir kad nieko daugiau nebūtų.

Daugiau nieko nespėjau pasakyti nes bosas atvėrė duris ir mane stumte įstūmė į kabineto vidų.
Vos nesuklupau bet išsitiesinau ir pamačiau vyrą sėdintį už stalo.

-Labas - jis pasisveikino ir parodė ranka kad prisesciau ant kėdės.

-Am... Mes pažįstami?

-Ne - jis papurtė galva - bet leisk tau paaiškinti viena dalyką.

-Koki? - vis dar buvau pasimetusi bet prisėdau ant kėdės kampučio ir nuzvelgiau ji.

Jis buvo su tamsiu kostiumu, brangiu laikrodžiu ant rankos. Plaukai sutepti žele, akys tamsios nukreiptos į mane.

-Nuskambės keistai, bet viskas ką pasakysiu rimta, ir tikra.

-Taip..? - man buvo įdomu.

-Ieškojau merginos kurios vietoje dirbi - jis sunere rankas ir palinko arčiau manęs - bet jos nėra.

-Jos vaikas susirgo - neturėjau supratimo prie ko čia aš ir Kataleja - todėl dirbu vietoj jos.

-Tada siūlinu tau - jis atsitiesė kėdėje - gyvenimą prabangoje, dideli namą, daug pinigų, pramogas..

Jis išvardino ir lauke mano reakcijos, bet aš nežinojau kaip reaguoti. Tokiu pasiūlymų nebūna... Tik ne realiam gyvenime..

-Už ką? - susiraukiau - jei kalbi apie prabangų viešnami kuriame turėsiu tenkinti vyrus, tada iškart sakau Ne.

-Nieko nereikės tenkinti, gyvensi su manimi, turėsi daug pinigų, gera gyvenima.

-Ir ką turėsiu daryti kad visa tai gaučiau? - vis dar nieko nesupratau.

-Tvarkyti namus, prižiūrėti sodą - jis gūžtelėjo pečiais - padėti man versle.

-Skamba.. Neįtikėtinai - papurciau galva.

-Žinau - jis linktelėjo pritardamas man - bet viskas tikra.

Nežinojau ką sakyti ir kaip reaguoti... Iš giedro dangaus nukrito pasiūlymas kurio niekas šiaip sau nesulaukia.
Galbūt čia kažkas labai nešvaraus? Galbūt jei aš sutiksiu jis mane išves į vergovę?

-Kokias turiu garantijas kad tu manęs neisvesi kažkur? - paklausiau - as negaliu sutikti nežinodama kas tu per vienas.

-Garantijas tu turi - jis šyptelėjo - už sutikimą duosiu tau 20 tūkstančių dolerių, galėsim pasirašyti sutartį kad aš tavęs niekur nevesiu ir niekam neparduosiu jei taip manai.

-20 tūkstančių už tai kad sutiksiu su tuom ką tu man siulini?? - išsižiojau - as sapnuoju...

Už tokią pinigu suma aš galiu pradėti naują gyvenimą.. Pabaigti mokslus, susirasti gera darba.
Tai mano gyvenimo šansas...

-Aš galėsiu bet kada pasitraukti jei matysiu kad tai negerai, ir man nepatiks?

-Be abejo - jis linktelėjo.

Aš surizikuosiu... Nežinau į ką veliuosi, bet man reikia pinigų... Labai reikia kad pradėčiau gyvenimą tokį, apie kurį svajoju.

-Aš nežinau ar tai ką aš darau yra gerai... Bet sutinku.

-Nori pasirašyti kažką kas tau įrodytu jog viskas rimta? - jis paklausė.

Linktelėjau galva.

-Noriu.