Ela Velington šoka aplink stulpą. Ji graži.. Seksuali... Ji pabėgo nuo smurtaujancio patevio ir bando prasimanyti pinigų dirbdama purvina darbą.
Ji niekada nesitikėjo kad teks būti tai, kuri staiposi ant stulpo prieš gašlius vyrus.
Kol vieną dieną...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Įzengiau į barą, kuris garsėjo savo nuosalumu ir ramybe. Iškart pradėjau dairytis vaikino su kuriuo atėjau susitikti. Jis sėdėjo prie staliuko esančio šalia lango, ant stalo prieš jį garavo puodelis kavos. Pamatęs mane pamojo man kad aš prieiciau.
-Sveika.
-Labas - linktelėjau galva atsisesdama prieš jį - Kodėl norėjai susitikti?
Ėjau iškart prie esmės. Nenorėjau leisti kad Džonas manęs pasigestu.
-Aš tikėjausi kad mes dar pasimatysim - vaikinas greze mane savo akimis - o tu dingai.
-Aš žinau visa tiesa.. - žiūrėjau į jo veidą - apie tave ir Džona.
Jis nenustebo kaip aš tikėjausi, lėtai linktelėjo galva ir pakėlė puodelį prie lūpų.
-Anksčiau ar vėliau būtum sužinojus Ela.
Jo balsas prikimo, o rankos spaudė puodelį.
-Žinau ir tai kad darot nešvarius darbelius - ėjau prie esmės.
-Kad ir kaip tai skambėtų - jis sutiko su tuo ką aš sakau - viskas tiesa.
Prie mūsų staliuko priėjo padavėja ir nukreipė žvilgsnį į mane
-Labas vakaras, ko pageidausite?
-Sveiki, ačiū, bet nieko, nesiruošiu ilgai būti.
Mergina linktelėjo ir pasitraukė palikdama mus dviese.
-Aš negaliu tavęs pamiršti - Rėjus pradėjo - kiekvieną minutę galvoju apie tave... Kaip tu kartu su mano netikru broliu.. Ir mane ima pyktis.
Jo rankų raumenys buvo įsitempę, jo veidu klajojo sumaištis ir pyktis.
-Rėjau aš...
Pradėjau bet nespėjau pabaigti nes jis mane sustabdė iškeldamas ranka
-Leisk man pabandyti.. Tu nedavėj man šanso - jo maldaujancios akys buvo nukreiptos į mane - tu iškart pasirinkai Džona.
-Aš nepasirinkau nei vieno iš jųdviejų - papurciau galva iš absurdo - as gyvenu su Džonu nes mes Pasirašėm sutartį.
-Pasirašyk ir su manimi - jis ramiu balsu dėstė.
-Negaliu Rėjau - papurciau galva - Aš nežinau ko noriu.. aš dar tik baigiu apsiprasti su tiesa kuria sužinojau iš Džono...
Vaikinas žiūrėjo į mane ir nieko nesakė. Jo akyse degė liepsnelės priverčiančios mano kūną kaisti. Mano širdis drebejo iš noro paliesti ji.. Aš gerai valdziausi, jis negalėjo to suprasti iš mano veido išraiškos. Bet mano viduje dėjosi tikra sumaištis.. Bet tada prisiminiau Džona.
-Atleisk Rėjau..
Pakilau nuo stalo ir pasiėmusi rankine patraukiau link kavinės išėjimo. Vaikinas sėdėjo savo vietoje ir liūdnai mane nužvelgė. Bet nesekė iš paskos. Leido išeiti.
