Pražūtinga meilė.

45.

Kroviausi daiktus iš lagamino į spintą, kambaryje kuris buvo be galo gražus. Aukštos lubos, didelė lova, ant sienų freskos.

Nežinau kodėl, bet nusprendžiau kad kambarį dalinsiuosi kartu su Džonu. Iki šiol mes miegojom atskirai, koks absurdas!
Po įvykio vyno rūsyje, aš norėjau dar ir dar.
Dar ir dabar, lankstydama drabužius jaučiu kojų netvirtuma, o apačioje, malonios pojūčius.
Mums užlipus į viršų Džonas mane pabučiavo į viršugalvį ir nuėjo į tėvo darbo kabinetą sutvarkyti kelių reikalų.
O tada, galbūt vyksim į miestą kurį jis man aprodys.
Po ilgo laiko Jaučiausi be galo laiminga, skraidziau tarsi ant sparnų.
Tik staiga į kambario duris pasibeldė.

-Parašau? - labiau klausdama o ne kviesdama sušukau.

Į kambarį įėjo žema, trumpų plaukų moteris, kurios amžius svyravo nuo 50 iki 60, bet atrodė per pus jaunesnė.

-Labas vakaras panele, aš esu šių namų virtuvės seimininkė Liusė - ji šiltai nusišypsojo - atėjau paklausti ko pageidausite vakarienei?

Iš nuostabos papurciau galva ir nusijuokiau

-Čia tikrai rūmai - labiau sau nei moteriškiai suburbejau - aš nežinau... Manau reikėtų paklausti Džono.

Moteris vis dar šypsojosi ir rankas gniaužė prijuosteje.

-Galiu paklausti pas poną ir tada jums pranešti - moteris jau sukosi pro duris kai aš ją sustabdziau

-Tiesa sakant aš paklausiu jo, vistiek ruošiausi eiti pas jį paklausti ką daryti su jo drabužiais - šyptelėjau ir pradėjau eiti iš kambario.

Mums nusileidus didingais laiptais Liusė patraukė į virtuvę, o aš nuėjau pas Džona.
Nesibeldusi praveriau duris ir radau jį palinkusį prie stalo, o jo žvilgsnis buvo nukreiptas į popierius priešais.

-Džonai? - jis pakėlė galvą ir nusišypsojo - norėjau paklausti ką daryti su tavo drabužiais, ir šeimininkė klausė ko pageidausime vakarienėje.

-Drabužius sukabink kartu su saviškiais - jis vėl akis nukreipė į dokumentus - o vakariene nereikia nieko, nepamiršk kad keliausim į miestą, ten ir pavakarieniausim.