Ela Velington šoka aplink stulpą. Ji graži.. Seksuali... Ji pabėgo nuo smurtaujancio patevio ir bando prasimanyti pinigų dirbdama purvina darbą.
Ji niekada nesitikėjo kad teks būti tai, kuri staiposi ant stulpo prieš gašlius vyrus.
Kol vieną dieną...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Girdėjau kaip teška vanduo nuo jo kūno ant žemės. Buvau už durų, už kurių buvo jis. Man tereikėjo nulenkti rankena ir busiu ten, kur ir vaikinas. Man reikia jo automobilio rakteliu. Mačiau kaip išlipęs užrakino automobilį ir raktelius įsimetė į džinsų kišenę. Tyliai, kiek galėdama lėčiau nulenkiau durų rankena. Dušas buvo tolimajame kampe, o jis buvo nusisukes nuo manęs. Tikėjausi kad dėl vandens šniokštimo jis manęs negirdes, nusisukes į sieną jis trynesi savo plaukus šampūnu. O jo drabužiai numesti ant skalbinių krepšio netoli dušo... Ant kojų galų slinkau link krepšio ir maldavau dievo kad jis neatsisuktu. Mano žvilgsnis stebėjo vaikino veiksmus, ir jo nuoga kūną... Jo nugara vagojo kraujosruvos, ant šonų matėsi ryškėjančios mėlynės. Kad ir kas vyko tarp jų, buvo labai, labai blogai... Prisiartinusi prie drabužių ciupau už džinsų ir sustingau. Nemačiau ant drabužių numesto telefono kuris skambiai nukrito ant plyteliu. Rėjus iškart atsisuko į mano pusę
-Ela??
Jis buvo nustebęs, o jo balse skambėjo pykčio gaidele. Prispaudžiau jo džinsus prie krūtinės ir smukau iš vonios kambario jam mane šaukiant. Girdėjau kaip jis užsuko vandenį ir išlipo iš dušo. Nieko nelaukdama išbėgau iš namo į kiemą. Turiu kelias minutes kol jis apsirengs ir atbegs pas mane. Išnaršiau kišenes ir vienoje iš jų radau raktelius. Pribegusi prie automobilio jį atrakinau ir nuzvelgiau. Priekinės sėdynės buvo tvarkingos, jokio kraujo, jokių žymių kad kažkas buvo ne taip. Bet tada apėjau iš galo ir atveriau bagažinę... Joje mėtėsi beisbolo lazda, celofanas aplipes žemėmis, lipnioji juosta... Ant beisbolo lazdos matėsi kruvini pirštų antspaudai..
-Ela.
Man už nugaros pasigirdo Rėjaus balsas. Sustingau ir nedrįsau į jį atsisukti. Numaniau kad šią naktį jis padarė kai ką baisaus.. Ir dėl to kalta aš.
-Ela? - jis pakartojo mano varda - atiduok man raktelius.
Lėtai atsisukau į jį. Jis stovejo prieš mane tik su rankšluosčiu ant strenu ir slapiais plaukais nuo kurių galų varvėjo vanduo ant raumeningos krūtinės.
-Ką tu padarei? - snabzdejau netekusi amo.
-Ką reikėjo - jis žengė žingsnį link manęs - norėjau kad būtum saugi.
Jis užtikrintu balsu kalbėjo, o jo veide buvo rami išraiška kuri mane baugino.
-Tu jį užmušėj?
-Tau nereikia žinot Ela ką aš padariau - jis visai priėjo prie manęs. Aš galėjau užuosti jo šampūno kvapą sklindanti nuo jo plaukų.
Jis paėmė švelniai iš manęs raktelius ir užtrenkes bagažinę užrakino automobilį.
-Aš tau nieko nepadarysiu - jis žemu balsu atsakė ir vėl priėjo prie pat manęs - as noriu kad tu būtum saugi, daugiau nieko.
Jo akys grežė manasias, o nuo jo kūno sklido karštis, nors ir žinojau kad jis katik neseniai nužudė žmogų ir atsikratė jo kūnu negalėjau nuo jo pasitraukti... Mano žvilgsnis buvo nukreiptas jam į krūtinę
-Tave suims policija...
-Nesijaudink dėl to, man tai ne pirmas kartas.
Kruptelejau nuo jo ištartų žodžių, mano rankos pradėjo nevalingai drebėti. Jis vis dar ramiai į mane žvelgė, ir laukė mano reakcijos. Tik aš nesugebėjau nieko ištarti, nesugebėjau pabėgti nuo jo. Tik apsigreziau ir patraukiau atgal į namą jam mane sekant iš paskos. Kai įėjau į namo vidų palaukiau kol jis įeis o tada uztrenkiau duris ir pasukau raktą.
-Nebijai kad aš tave įduosiu į policiją? - paklausiau ramiai.
-Išdrįsi? - jis tai pat ramiai paklausė.
-Galiu.
-Tuomet imk mobilųjį ir skambink - jis ištiese ranka su telefonu.
Nejudejau iš vietos ir tuo labiau neėmiau mobilaus. Tik žiūrėjau jam į akis. Jis gūžtelėjo pečiais ir telefoną numetė ant staliuko prie durų.
-Kai busi pasiruošusi, žinai kur jis stovi - jis linktelejo galva į staliuką.
-Kaip tu jį nužudėj?
-Tu nenori žinoti - jis papurtė galva - tau užteks žinoti kad esi saugi.
-Pasakyk man.
Jis truputi išplėtė akis, ir lėtai apsilaize lūpas, mačiau kaip pečių raumenys įsitempė, atrodė taip lyg ruoštusi kovai.
-Tikrai nori žinoti?
Linktelėjau galva.
-Suvariau jam peilį į pilvą, o jo mažos akys iš nuostabos išvirto, jo purvinos rankos suglebo, jis nesitikejo kad jo laukia tokia baigtis - jis ramiai pasakojo - iš pradžių aš leidau jam dominuoti, leidau jam su manimi kovoti, leidau jam mane nugalėti - Rėjus stvėrė mane už rankų ir prisitraukes uždėjo sau ant nugaros, ant žaizdų. Mes stovėjom apsikabinę nors aš to nenorėjau - jis jau šiepė savo supuvusius dantis pasilenkęs prie manęs kai aš jam suvariau peilį.
Rėjus atsitraukė nuo manęs paleidęs rankas ir nužvelgė mane.
-Toliau nepasakosiu, užtektinai išgirdai - jis šyptelėjo - tu išblyškus.
Jaučiau kaip mano venomis teka adrenalinas ir baimė. Aš turėjau kuo greičiau bėgti nuo jo. Juk jis katik man papasakojo kaip nužudė žmogų. Užuot ta padarius stovėjau ir žiūrėjau į jį.
-Nebijai? - jis ramiai paklausė.
-Bijau - linktelėjau galva.
-Turėtum - jis žemu balsu nusijuokė.
Nežinau kas mane valdė bet priėjau arčiau jo ir vėl uždėjau rankas jam ant kraujosruvu. Jis to nesitikedamas krūptelėjo. Švelniai pirštais slydau jo nugara žemyn, ir giliai kvepiau jo kvapą. Mane jaudino žinojimas kad jis katik nužudė žmogų, dėl manęs. Tikriausiai man visai pakriko protas bet aš buvau susijaudinusi. Jo ramybė, jo pasitikėjimas savimi mane jaudino. Jis net nemirkteledamas padarė tą dėl manęs. Pakėliau galva ir mūsų akys susitiko. Jo rankos apglėbė mano veidą ir prisitraukė arčiau savo lūpų. Maniau kad jis mane pabučiuos, bet tik susbazdejo man į lupas:
-Mane jaudina tas kad tu manęs nebijai - jis tyliai kalbėjo - noriu tavęs visu kūnu, bet tavęs neliesiu.. Tu ištikta šoko.
Taip pasakęs atplėšė mano rankas nuo savęs ir šyptelėjo.
