Ela Velington šoka aplink stulpą. Ji graži.. Seksuali... Ji pabėgo nuo smurtaujancio patevio ir bando prasimanyti pinigų dirbdama purvina darbą.
Ji niekada nesitikėjo kad teks būti tai, kuri staiposi ant stulpo prieš gašlius vyrus.
Kol vieną dieną...
Niekada nemaniau kad man nutiks taip kaip nutiko. Bet pažvelkite kur aš dabar.. Prancūzijoje, esu žmona nuostabaus vaikino. Esu pilnavertė turto savininkė. Baigiau teisės mokykla. Svajonės pildosi su kiekviena diena. Rytoj einu į darbo pokalbi, nors Džonas ir sake kad man nebūtina dirbti, bet aš uzsipyriau kad noriu ir viskas. Šiandien vyks kūdikio sutiktuvės todėl ragavau citrinų tortą kartu su Silvia.
-Aš jau tiek prisikimšau kad man daugiau nelenda - ji papurtė galva ir nusijuokė - vaikučiui irgi jau gana.
Ji laukėsi jau penktas mėnuo ir jos pilvas aiškiai matėsi. Džiaugiausi kad turėjau geriausia drauge, o dabar dar busiu ir krikštamotė. Kai tai pasakiau Džonui jis nuoširdžiai apsidžiaugė
-Galbūt vieną dieną...
Jam nereikėjo užbaigti to ką jis ruošėsi sakyti. Aš žinojau kad jis nori būti tevu, bet mums niekaip nesigavo. Kiek kartų teko daryti nėštumo testą, tiek kartu jis buvo neigiamas. Buvau praradusi viltį ir labai liudejau. Bet Džonas nenuleido rankų, jis mane drąsino kad dar nėra kur skubėti, vaikelis ateis tada kai mes to nesitikesim. Todėl dabar neliudejau kad draugė laukiasi o aš ne, aš labai džiaugiausi kad man teks būti krikštamote.
-Viskas Ela - draugė pastūmė lėkštę su tartu - daugiau nebegaliu, einam iš čia, tortas tebūnie bus citrinų.
Prajukau iš Silvijos išraiškos bet pakilau nuo kėdės ir mes nuėjom link darbuotojos pasakyti kad tortą jau išsirinkom.
.......
Vakar pirmą kartą kalbėjau su motina... Paskambinau sukaupusi visa drąsa. Kalbėjom pora valandu. Per jas verkiau tiek, kad užtektų visiems metams. Gailejausi kad anksčiau nepaskambinau jai.. Ji manęs visa ta laiką ieškojo ir dėjo visas viltis kad viena diena mane ras. Dabar, aš su ja pasimatysiu po kelių dienų. Ji atvyks pas mane. Ir laukiu ir labai jaudinuosi, nežinau kaip bus po tiek laiko nesimatymo... Prieš kelias dienas skambino Rėjus... Sveikino su sužadėtuvėmis, atrodė kad nuoširdžiai džiaugiasi mano ir Džono laimę. Tik balse girdėjosi menka liūdesio gaidele.. Kažkas šiame gyvenime turi pralaimėti... Tikiu kad viena diena jis ras Tą vienintelę. Visas šias mintis rašau savo dienoraštyje, kurį atsiversiu prabėgus daugeliui metų. Kada busiu sena, ir aplinkui mane lakstis proanūkai, o aš laiminga skaitysiu žodžius, kuriuos parašiau būdama jauna, kai pradėjau savo gyvenimo pasaka su Džonu. Rašiau paskutinius žodžius kai išgirdau Džona šaukiant mane vardu. Turiu jau bėgti, sau, senajai Elai linkiu ir toliau būti tokiai laimingai, kokia esu dabar. Padėjau rašiklį šalia dienoraščio ir pakilusi nuo kėdės nubėgau pas Džona išsišiepusi iki ausų.
Oops! Bu görüntü içerik kurallarımıza uymuyor. Yayımlamaya devam etmek için görüntüyü kaldırmayı ya da başka bir görüntü yüklemeyi deneyin.
Žinau kad ši istorija trumpa, ir labai greitai pasibaigė, bet tikiuosi labai manes neteisite :) Ačiū kad ir vėl buvote su manimi :) Susitiksime kitose istorijose ❤️❤️
