Pražūtinga meilė.

39.

-Rėjus mano netikras brolis.

Šie žodžiai sukosi mano galvoje iš lėto, nuo pradžios iki pabaigos, ir vėl iš naujo...
O Džonas kalbėjo toliau, nekreipdamas į mane dėmesio.
Lyg manęs čia net nebūtų.

-Motina ta pati, bet tėvai skirtingi - jo žvilgsnis buvo ismeigtas virš mano galvos - augom atskirai, visa laika vienas kito nepažinojom, kol prieš porą metų užtikau savo motiną su juo, jie buvo apsikabinę... Iškart pamaniau kad tai jos vaikinas, kiek per jaunas jai, bet vaikinas.. Mažiausiai tikėjausi kad ten mano brolis.

Džonas buvo paskendęs prisiminimuose, pasakojo iš lėto, tarsi tai būtų ne jo prisiminimai, o kazkieno  kito.

-Taip jau gavosi, kad mes pasirinkom ne ta gyvenimo kelią - jis šyptelėjo kreiva šypsena - kekšės, pinigai, valdžia, narkotikai, žudynės. Visgi mes buvom kažkuo panašus.

Visų žodžiu klausiausi su baime, bet kartu ir su smalsumu.
Mažiausiai tikėjausi to ką jis man papasakos, bet norėjau išgirsti viską iki galo.

-Mes buvom priešingi upės krantai. Bet mus siejo vienas ir tas pats noras. Turėti visko daugiau, pinigų, valdžios, ko tik nori - Džonas metė į mane žvilgsnį - gražiausias merginas, sekso bet kuriuo paros metu, su skirtingomis merginomis. Vienu metu mes lyg ir tapom draugais, jei taip galima pavadinti - jis nusijuokė - mieste atsirado narkotikų prekeivis kuris į rinką paleido nuoda. Visi rajono narkomanai krito lyg nuo medžio lapai. Neslėpsiu kad aš neuzsiemiau visu tuom. Aš taip pat verčiausi narkotikų verslu. Policija kažką itarinejo, bet neturėjo pakankamai irodytumu kad ta darau. Bet kai padaugėjo mirčių, visi šešėliai krito ant manęs. O paskui ir ant Rėjaus, mes kiekvienas savo rajone buvome stambus verslinkai, blogąją prasme. Kai į mūsų tarpą įsisuko tas menkysta kuris pardavinejo nuoda, mes turėjom jį pašalinti... - Džonas padarė pauze, o tada vėl tęsė - susitikau su Rėjum, tada dar nežinojau kad mes broliai.. Pasitarem ką darysim su skustagalviu narkomanu. Ir nusprendėm jį pašalinti, greitai, ir be jokių žaidimų.

Jis uzsiverte viskio ir nutiko. Nuo visų jo žodžių man darėsi bloga, todėl pasekiau jo pavydžiu ir taip pat uzsiverciau stiklą su gėrimu.
Mano stemple nuslydo ugnis, bet nekreipdama dėmesio uzsiverciau antra gurkšnį.

-Ela.. - jis pažvelgė į mane - aš taip pat susitepes krauju.. Ir ne vieną kartą. O sutikęs tave.. Maniau kad būsi puiki pagalbininkė ir padėsi man įvykdyti kai kuriuos darbus, nes po truputi aš vis labiau atkreipiu policijos dėmesį, o vienintelis būdas buvo juos nukreipti netinkama linkme, turėti pagalbininke mergina, ant kurios nekris įtarimai - jis pakilo nuo sofos ir nuėjęs prie baro papildė savo taure, o atsinešes butelį įpylė ir man - su Rėjumi aš vis labiau nesutariau, įtariau kad jis įsivėlęs su savo tėvu į nešvarius darbus kurie kenkia mano verslui, todėl man reikėjo jo tėvo mobiliojo. Todėl siunčiau tave... Po visko maniau kad tu tinki viskam ką aš tau liepsiu daryti. Maniau kad būsi mano bendrininkė, ir aš tave stumsiu į pavojų... Bet nutiko taip kad aš tave įsimylėjau..

Netikėtai išgirdusi jo paskutinius žodžius pakėliau į jį galva. Mūsų žvilgsniai susitiko, žiūrėjau į jį nenuleisdama akių.

-M-man.. Per daug informacijos - tik tiek galėjau pasakyti išgirdusi visa tiesa.

Vaikinas lėtai linktelėjo galva, ir gurkstelejo gėrimo. Už lango po truputį temo dangus. Artinosi naktis. O man galvoje ūžė šimtai minčių.. Viena mano pusė tikėjo kiekvienu Džono žodžiu.. O kita pusė nenorėjo visu tuo patikėti.
Pakilau nuo sofos

-Aš noriu pailsėti Džonai - tyliai ištariau žiūrėdama į vaikiną.

Jis padėjo stikline ant staliuko jam iš šono ir taip pat pakilo. Buvom viens prieš vieną..

-Nenoriu kad bijotum manęs Ela, ar norėtum pabėgti - jo rudos akys žvelgė į mane - tik noriu kad žinotum tiesa..

Nežinojau ką jam atsakyti. Norėjau tik pabūti viena, susidėlioti mintis į vietas. Gręžiausi nuo jo eiti kai jis čiupo man už rankos mane sustabdydamas

-Pasakyk kad nepabėgsi nuo manęs.. - jo akyse galėjai įžvelgti neviltį.

Ilgai žvelgiau į jį ir nieko nesakiau. Bet galų gale ištariau:

-Nepabėgsiu.