Pražūtinga meilė.

18.

Išsmukau tyliai pro duris ir jas užvėriau sau už nugaros.
Turiu pasigauti taxi, arba važiuoti viešuoju transportu. Šis namas stovi kvartale, kuris yra šiek tiek nutolęs nuo miesto centro.
Rankoje spaudžiau čekį su 20 tūkstančių dolerių. Apsisprendžiau juos pasidėti į banka, taip žinosiu kad jų iš manęs niekas nepavogs, ir jie saugiai gulės, lauks kol juos panaudosiu.
Stovėdama gatvėje surinkau taxi numerį ir išsikvieciau vis dairydamasi per petį ar niekas nestovi man už nugaros.
Nežinau ar elgiuosi teisingai išsmukdama į miestą nieko Džonui nepasakius... Tikiuosi neužsitarnausiu bausmės, kurią jis įvykdis.

                      ......

Įeinu į banko vidų, kur grindys išklotos plytelėmis, sienos padengtos marmuru, už stiklinės sienos dirba banko darbuotojai, o prie sienų sustatyti kavos staliukai su kėdėmis ir brosiuromis apie saugias paskolas, arba saugius pinigus.
Prieeinu prie laisvos stiklinės sienos už kurios dirba malonaus veido moteris.

-Laba diena - pasisveikinau atkreipdama jos dėmesį - norėčiau pasidėti į savo banko sąskaitą pinigus.

-Taip.. - ji nužvelgė mane ir nusišypsojo - pateikite savo asmens duomenis.

Iš rankinės ištraukiau savo tapatybės kortelę ir padėjau jai pries nosį.
Ji paėmusi pažiūrėjo ir į kompiuterį suvedusi duomenis patikrino ar viskas gerai

-Kokia suma norėtume padėti?

-20 tūkstančių, čekiu - padaviau jai šiek tiek aplamdyta popieriuka.

Ji paėmusi ji pavarte ir įkišo į kažkokį aparatą patikrinti ar jis tikras.
Aparate užsižiėbė žalia šviesa, tikriausiai reiškianti kad viskas gerai.
Stovėjau ir barbenau nekantraudama pirštais į savo rankine.

-Reikės kad jus pasirašytumete štai čia - ji pastūmė man lapą su prirašytais žodžiais - kiek laiko norėtumėte laikyti pinigų sumą banko sąskaitoje?

-Kiek įmanoma ilgiau - atsakiau raitydama parašą - ir be manęs niekas jų negalės paimti?

Pasitikslinau nerimaudama kad visgi kažkokiu neįmanomu būdu aš juos prarasiu.

-Be jūsų panele Ela niekas negalės jų išsiimti - ji šyptelejo ir paėmusi lapą iš mano rankų pažiūrėjo ar viskas gerai.

-Jūsų pinigai saugiai padėti į banką, galite būti rami.

-Aciu - padėkojau ir pasukau link išėjimo.

Vienu rūpesčiu atsikračiau, dabar esu tikra miegosiu ramiau naktimis.
Man reikia atlikti paskutinį dalyką, kuris man neduoda ramybės.
Įsigyti pipiriniu dujų flakoneli.

                     ....

Praveriau duris, į pastatą kuriame niekada neteko lankytis. Interneto programėlėje susiradau mieste esančių ginklų parduotuvės adresą ir nuvykau būtent čia.
Už kasos stovėjo raumeningas vyras tatuiruotomis rankomis.
Nedrąsiai nuėjau link jo vis dairydamasi į šalis.
Čia tiek daug įvairių ginklų... Viena iš jų isigyciau ir aš, bet aš nemoku jais naudotis... Bet to reikia specialaus leidimo juos nešiotis. Bet rimtai pradedu galvoti apie leidimo įsigijimą... Jei Džonas daugiau duos panašių užduočių aš įsigysiu labai daug priešų...

-Nepasiklydai mergaite?

Už kasos vyras pašaukė mane savo sarkastiškais žodžiais.

-Ne.. Man reikia pipiriniu dujų - kiek įmanoma tvirčiau atsakiau.

-Kažkas neduoda ramybės? - jis syptelejo kreiva šypsena.

-Ne, aš noriu įsigyti savigynai - pakėliau galva aukščiau.

-Didelį ar maža flakoneli? - jis pasilenkė ir ištraukė viena maža kita dideli ir pastatė prieš mane.

-Maža - atsakiau pagalvojusi kad jis puikiai tiks man nešiotis į užpakaline džinsų kisene.

-10 dolerių 99 centai - vyras automatiškai išbėrė kaina.

Iš piniginės sukrapščiau banknotus ir padėjau ant prekystalio.
I rankas paėmiau salta flakoneli ir pavarciau rankose.
Jis buvo ne didelis, puikiai tiko man į rankas, ir lengva naudotis.
Patenkinta įsidėjau į rankinę ir atsisveikinusi patraukiau į gatvę.
Laikas grįsti į namus. Ir melsti dievo kad Džonas nepyktu ant manęs.