Pražūtinga meilė.

26.

-Ela - sėdėjau virtuvėje ir geriau kava kai Džonas įėjęs pašaukė mane vardu.

Ignoravau ji, buvau vis dar įsižeidus, ir nesiruošiau su juo kalbėti.
Jis sustojo, nužvelgė mane, bet nesulaukęs atsakymo patraukė prie šaldytuvo ir jį pravėręs isispoksojo į vidų.

-Nekalbėsi su manim? - jis paklausė.

Nekreipdama dėmesio uzsiverciau paskutinius kavos gurkšnius ir pakilau nuo stalo.
Jaučiau jo žvilgsnį nukreipta į mane.
Bet nesiruošiau pažvelgti į jį, išėjau į kolidoriu ir patraukiau į antrą aukštą persirengti.
Iš spintos išsitraukiau džinsus aukštu liemeniu ir juoda maikute ilgomis rankovėmis.
Prie veidrodžio susitvarkiau plaukus, ir šiek tiek pasidaziau.
Paciupusi rankine išėjau į kolidoriu ir pradėjau leistis laiptais.
Vyksiu į miestą, šiandien tik pabudusi susisiekiau su Railę ir susitariau susitikti išgerti kavos.
Buvau prie durų kai Džonas išniro iš virtuvės

-Kur eini? - jo balsas nuskambėjo įsakmiai.

-Turiu duoti ataskaita? - atsigreziau per petį ir nuzvelgiau ji - grisiu vakare.

Nelaukiau ką jis man atsakis. Žengiau į saulėtą dieną ir patraukiau gatve.

                    .........

-Vis dar nesuprantu - Railė purtė galva - kaip tau pasisekė.

Sėdėjome lauko kavinėje ir gurksnojom kava, snekedamos apie įvairius dalykus. Vienas iš jų, apie mane ir Džona.

-Aš pati dar nesuprantu - atsakiau draugej - viena akimirka aš galiu tik apie tai pasvajoti, o kita diena tai vyksta iš tikrųjų.

-Tu laimės kūdikis - drauge persibrauke per plaukus ir sukikeno - džiaukis.

Ji nežino tiesos, kažkodėl nutylėjau tai kad man teko padaryti kai ką negero, už ką vėliau atsiemiau...

-Kaip reikalai darbe? - paklausiau atsilauzdama gabalėlį sviestinio ragelio.

-Zinai kaip visada, viena kitai pavydi arbatpinigiu, grožio ir taip toliau.

-Vietoj manęs nieko nepriėmė? - buvau nustebusi.

-Vis dar ne - ji papurtė savo garbanas - viršininkas galbūt dar tikisi kad tu sugrįši.

-Gaila, bet esu tikra kad negrisiu, bent artimiausiu metu.

Prisiminus pasirašyta sutartį kuri truks metus laiko, tikrai greitu metu negrisiu į senąjį darbą.

-Sveikos.

Prie mūsų staliuko pasigirdo pazystamas balsas.
Man pakėlus galva mūsų akys susitiko.
Rėjus...

-Laba... - Railė nutuse ir pažvelgė į mane klausdama žvilgsniu ar aš jį pažįstu..

-Rėjau - linktelėjau galva žvelgdama į vaikiną kuri dar vakar mačiau - ką čia veiki?

-Ėjau pro šalį kai pamačiau tave - jis šyptelėjo - gal galiu prisėsti?

-Tiesa sakant mes jau kaip tik ruošėmės išeiti - pakilau nuo stalo ir pamojau padavėjai kad atneštų sąskaitą - labai apgailestauju.

Railė žiūrėjo tai į mane tai į vaikiną ir buvo pasimetusi.

-O gal dar galėčiau pasiūlyti kavos? - jis nepasidavė, o jo akys buvo nukreiptos į mane.

-Ne, ačiū - nusišypsojau per sukastus dantis.

Kodel būtinai turėjo mūsų keliai susikirsti??
Aš mažiausiai norėjau jį sutikti.. O dabar jis stovi pries mane.

-Ela? - jis kreipėsi į mane - gal galėčiau pakalbėti asmeniškai su tavimi?

Railė pakilo nuo stalo ir paėmė mane už rankos

-Tiesa sakant turiu kai kur skubėti - ji apgailestaudama pažiūrėjo į mane - atleisk man.

Žinojau kad ji meluoja... Tik ji nenorėjo būti šuniui penkta koja. Piktai ja nuzvelgiau

-Taip, kur gi ne.

Ji syptelejo man, o paskui vaikinui priešais ir išėjo, siubuodama klubais.

-Ačiū kad man sugadinai laiką su drauge - piktai atsisukau į Rėju - ko nori?

-Gal galim eiti kur nors kur mažiau žmonių ir tyliau?

-Nori mane pagrobti ir vėl? - Jaučiausi ipykusi.

-Tikrai ne - jis iškėlė tankas į viršų - tik pasikalbėti.

-Apie ką?

-Apie tave ir Džona.

Prisimerkiau ir nuzvelgiau ji. Ką jis turi omeny sakydamas apie mane ir Džona?
Man buvo smalsu

-Gerai... Bet vieta isrinksiu aš - tariau jam.

Jis linktelėjo galva sutikdamas, o jo akyse pasirodė mažos liepsnelės...
Jis buvo be galo keistas...