Pražūtinga meilė.

53.

Po mėnesio.

-Visi daiktai čia? - Džonas kreipiasi į namų tarnus.

-Taip ponia - jie patvirtindami linksi galvomis.

Džonas paema mane už rankos ir vedasi į sodą. Lyg paklusni mergaite seku iš paskos.
Pagaliau, po ilgo laiko mūsų visi daiktai čia.
Beliko iki galo įsikurti ir bus puiku. Šį vakarą, rengiama šventinė vakarienė sode. Dalyvaus tik Silvia, Davidas ir dar viena pora su kuria susipažinau per šį mėnesį.
Vanesa ir Krisas. Miela pora, kuri nenuleidžia akių vienas nuo kito.

-Na, kaip?

Džonas rodo ranka į papuošta sodą ir laukia mano reakcijos.
Ant medžių sukabintos šviečiančios girliandos, po medžiais stovi stalas papuoštas balta staltiese, prie jo stovinčios kėdės taip pat baltos, su kaspinais ant atlošų.

-Čia kaip pasakoje - susižavėjusi tariu.

Ta proga, kad mes jau pabaigėm įsikraustyma, čia ir vyks vakarienė. Iš pradžių nenorėjau jokių švenčių, bet Džonas nenusileido, galop, pasiulino kad būtų surengta vakarienė. Tam prieštarauti negalėjau. Sutikau.
Per šį mėnesį buvo tiek gražių akimirkų tarp mūsų...
Aš dar labiau jį įsimylėjau. O kiek buvo beprotiškų naktų.
Viską prisiminus jaučiu kaip raustu.

-Ela? - iš prisiminimų mane ištraukia Džonas - mums laikas ruoštis.

Švelniai nusisypsau ir kibusi jam į ranką einu atgal į namą.

-O dieve kaip čia gražu!! - Silvia susižavėjusi sušuko.

-Taip, čia nuostabu - linktelejau galva ir nuėjau prie stalo ant kurio jau buvo sukrauta begalybe vaišių.

Visi jau buvo susirinkę, tik Silvia su Davidu šiek tiek velavo, bet mandagiai atsiprašė ir įteikė įkurtuvių progos dovana.

-Atidarykite kai busit vieni - ji šelmiškai man pamerke akį ir pakėlusi šampano taure susidauze su manimi.

Vakaras slinko jaukiai, visi nuoširdžiai linksminomes ir kikenom iš Davido juokeliu. Jis turėjo puiku humoro jausmą.
Kėliau šampano taure prie lūpų kai nuo stalo pakilo Džonas ir visus rimtai nužvelgė.

-Prašyčiau tylos.

Visi lyg susitarę nutilo, smalsiai nenuleido akių nuo Džono. O Džono žvilgsnis buvo nukreiptas tik į mane. Jaučiau kaip nuraudau.

-Visi žinot kad merginai priešais jaučiu begalinę meile - jis pradėjo, o visų žvilgsniai dabar jau smigo į mane.

-Kai ją sutikau, nemaniau kad pamilsiu. Būsiu atviras, iš pradžių galvojau kad ji man tebus gražus žaisliukas. Bet ši užsispyrusi mergina privertė mane paprakaituoti dėl jos - visi sukikeno o Džonas toliau tęsė - pats nepajutau kaip ją įsimylėjau iki ausų. Iš pradžių galvojau kad ji nuo manęs pabėgs, nemaniau kad tokį kaip aš ji galėtų mylėti. Bet po kurio laiko, pajutau kad ir ji man jaučia daugiau nei neapykanta - dabar jau visi kvatojosi - sakoma nuo neapykantos iki meilės tik vienas žingsnis.

Klausiau jo ir mano akyse kaupėsi ašaros. O jam prie manęs priėjus ir atsiklaupus mano veidu pasruvo ašaros lyg pupos.

-Ela Velington, ar sutiksi būti mano žmona? - jis atidarė dėžute kurioje buvo nuostabus žiedas su deimantu - ar sutiksi būti mano gyvenimo partnere džiaugsme ir liudesyje?

Pakilau nuo kėdės ir puoliau jam į glėbį. Jo rankos pasivijo mano nugara ir visi pradėjo ploti.

-Taip - į ausį sušnabždėjau.

Jis atsitraukė ir paėmęs mane už rankos uzmove žiedą ant piršto.
Pergalingai iškėliau ranka į viršų ir žiedas suspindo lempų šviesoje.

-Sveikinam!!

Visi pradėjo rėkti ir ploti dar skambiau.
Nesitikėjau kad šis vakaras pasibaigs štai taip...
Jaučiausi pilna laimės ir meilės. Visa laiką buvau Džono glebyje, ir jaučiau kad su šiuo vaikinu, praleisiu visa savo gyvenimą.