Pražūtinga meilė.

2.

Pabaigusi savo pamaina jau ėjau persirengti kai mane susistabde bosas:

-Ela, galim pasikalbėti? - jis mojo ranka iš savo kabineto mane kviesdamas.

Linktelėjau galva ir patraukiau link jo. Įdomu ko jam prisireikė šį kartą.

-Žinau kad rytoj ne tavo pamaina, bet gal galėtum ateiti? - jis atsisėdo į savo didele kėde ir sunere rankas - Katalėjos vaikas vėl susirgo todėl ji negalės šokti.

Katalėjos vaikas taip dažnai serga kad ji vis nepasirodo darbe, todėl bosas visad ieško kas galėtų šokti už ją.
Jis norėtų ja išmesti iš darbo, bet jis visai geras žmogus, supranta kad tada ji neturėtų už ką išlaikyti savo vaiko ir ji iš jos atimtų.

-Jos pamaina kada? - paklausiau.

-Vakare, nuo 11h vakaro iki 1h nakties - jis pasiėmęs lapą pažiūrėjo į tvarkaraštį - tada tau duočiau viena laisva, nes matau kad pirmadieni vėl turi pamaina.

-Gerai... - atsidusau - ateisiu.

-Ačiū, tu vienintelė buvai likusi, visos kitos atsisakė - jis pakilo nuo kėdės ir palydėjo mane iki durų - iki rytojaus.

-Viso.

Atsakiau ir patraukiau į persirengimo kabina, nusitraukti šių bjaurių drabužių ir nusivalyti makiaza.
Rytoj dirbti sutikau tik todėl kad man trūksta pinigų. Mano butas mažas ir nutriuses, bet buto savininke uzsikelusi kaina labai didele. Gyvenu ten tik todėl kad mano darbas yra už poros kilometrų nuo namų.
Railė jau buvo išėjusi namo todėl greitai susitvarkiau ir pasiėmusi krepšį patraukiau į kiemą.
Buvau pavargusi, o ant rankų vėl nusitryne mozoliai nuo stulpo kurie perstejo.
Bet buvau kažkiek laiminga dėl to kad šiandien neblogai užsidirbau arbatpinigiu, juos visus dedu į dėžutę ir taupau.
Kažkada tikiuosi kad už juos galėsiu pabaigti mokslus universitete, arba turėsiu mažam butui kuris priklausytų man.
Per metus laiko susitaupiau tūkstantį dolerių. Nedaug, bet džiaugiuosi ir už tiek.
Ėjau gatve ir mąsčiau kai iš dangaus prapliupo maži lietaus lašiukai atvesindami mano kūną.
Jau kelias dienas manes neramina mintis jog turėčiau susisiekti su mama... Aš jos pasiilgau, norėčiau išgirsti jos balsą.. Bet kažkas mane laiko, negaliu paimti į rankas telefono ir surinkti jos numerį. Giliai užslėpta baimė man kužda jog ji su Dinu, ir jis išgirdęs mano balsą lieps mamai sužinoti kur aš apsistojusi... O aš bijau kad išsiduosiu.
Todėl vis susilaikau. Netrukus pasiekiau savo namų laiptine todėl atidariusi senas girgždancias duris smukau į vidų ir užlipau kas dvi pakopas iki savo buto durų.
Atrakinau jas ir įžengiau į vidų uždegdama šviesa kuri mane apakino.
Ant kilimo pro pašto plyšį buvo įmestas laiškas.
Pakėliau ir ismeigiau į jį akis. Sąskaitą už vandeni, elektra...
Gerai suprantu kad niekur nedingsiu, mokėt turėsiu, bet kiekvieną kartą man širdį skauda kiek daug pinigų turiu atiduoti už tokius elementarius dalykus.

-Rytoj sumokėsiu.

Tariau sau garsiai ir patraukiau tiesiai į dušą nusiplauti šios dienos.
Iškart po jo planuoju į lovą ir į saldu miega.