Pražūtinga meilė.

46.

Sėdėjau virtuvėje ir abejingai šakute baksnojau prieš save padėtas salotas.
Jos atrodė gardžiai, bet visiškai neturėjau apetito...
Man akyse vis ryškėjo tos merginos vaizdas. Ir jos žodžiai sukosi galvoje.

-Ela?

Į virtuvę įžengė Džonas, jo plaukai buvo drėgni, o pats stovėjo tik su šortais.
Nusprendžiau nekreipti dėmesio ir toliau šakute baksnojau salotos lapą.

-Neignoruok manes - jis prisedo prieš mane.

Jaučiau kaip jo žvilgsnis degina mano kūną bet nesiruošiau pakelti akių į jį.
Jis turėjo man pasakyti kad galbūt aš galiu sutikti jo pavydžia buvusiaja.
O dabar ji mane užklupo nepasiruošusia. Ir mažiausiai norėjau pripažinti kad aš žiauriai pavydžiu...
Ypač po nutikimo rūsyje. Mano kūnu verda pyktis.

-Po velniu!

Jis trenkė delnu į stalą ir uzriaumojo supykęs

-Pazvelk į mane!

Jis ranka griebė man už smakro ir pakėlė veidą taip, kad žiūrėčiau į jį.
Jaučiau kaip akyse kaupiasi ašaros.

-Snekek su manim! - jis piktas žiūrėjo į mane - aš nekaltas kad ji atsibeldė ir iškėlė scena dėl nieko! Aš jos nemyliu!

Vis dar atkakliai tylėjau, o mano žvilgsnis buvo nukreiptas jam virš galvos.

-Ar girdi mane? - jis kitos rankos pirštais paspragsėjo man prieš veidą.

Piktai numušiau jo ranka sau nuo smakro ir pakilau nuo stalo. Jis neatsiliko nuo manes, taip pat greitai pakilęs nuo kėdės atėjo prie manęs ir sučiupo už liemens.

-Tu neturi dėl ko pykti ant manęs!! - jis piktai ir stipriai spaudė mano liemenį.

-Atstok nuo manęs! - neiskentusi surikau - aš nenoriu tavęs dabar matyti!

-Ak taip!? - jis paleido mane - ir kur tu pabėgsi? Svetimame mieste??

-Man užteks atskiro kambario nuo tavęs - šyptelėjau vaidindama salta.

Apsisukau ant kulno ir žengiau žingsnį nuo jo.
Mažiausiai tikėjausi to kas įvyks...
Mano salotų lėkštė skrido man virš galvos ir išsitaškė į sieną priešais.
Išsigandusi susigužiau saugodamasi krentančių šukių.

-Tu beprotis!!

Surikau atsisukusi į Džona, jis iš pykčio šnopavo, ir vienu žingsniu atsidūrė prie manęs. Čiupo už rankų ir prispaudė prie sienos, kurioje dužo lėkštė.
Mums abiems po kojomis mėtėsi šukės, mes jas negailestingai trypem.

-Gal ir beprotis - jis urzgė man į ausį - bet šitas beprotis tave myli!! Ir negali matyti kaip pyksti!!

Sustingau nuo jo prisipažinimo.. Katik, iš jo lūpų išsprūdo meilės prisipažinimas. Aš negalėjau tuom patikėti...
Spoksojau jam į akis, o jis piktas žiūrėjo į manasias.
O tada griebė už plaukų, atlošė galva ir įsisiurbė į lūpas.
Jis bučiavo jas su tokia jėga, kad turėjau rankomis atsiremti į sieną. Jo dantys kandziojo mano lūpas, o rankos keliavo mano kūnu.
Kad ir kaip ant jo pykau, bet pasidaviau jam, visu kūnu ir siela.
Dar po kelių akimirkų jis valdingai ir greitai judėjo manyje...
O aš dejavau jam į kaklo linkį.