Pražūtinga meilė.

8.

Nors aš jaučiausi keistai naujame name, svetimoje lovoje kažkuriuo metu visgi man pavyko užmigti.
Miegojau neramiu miegu, o sapne vis nuo kažko bėgau, bet mano kojos vis giliau klimpo į žemę, vis labiau mane stabdydamos.
Link manęs tiesėsi ilgos, stambios rankos kai man pagaliau pavyko praplėšti akis ir pabusti iš košmaro. Drebancia širdimi atsisedau lovoje apšviestoje mėnulio pro langą.
Giliai alsavau ir raminau save jog čia tik sapnas.
Mano burna buvo išdziuvusi, aš labai norėjau gerti. Lėtai nuleidau kojas ant minkšto kilimo ir atsistojusi nuėjau iki durų.
Kambario durys turėjo užraktą, ir turiu pasakyti kad kai ruošiuosi gulti, mano savisaugos instinktas liepė man ji pasukti. Miegojau su užrakintomis durimis, nors name buvau tik aš.
Išėjau į kolidoriu kuris buvo tamsus, tik mėnulis šiek tiek apšvietė kelią link laiptų.
Ranka remdamasi į sieną patraukiau link laiptų kai pamačiau duris kurios buvo užrakintos o dabar šiek tiek praviros, ir pro jas krito šviesos ruožas.
Tos durys vedė į Džono kambarį... Kiek galėdama tyliau, ant pirštų galų ėjau vis arčiau jų.
Kažkuriuo nakties metu, jis grįžo... Arba ten buvo kažkas kitas.. Ko aš nepažįstu. O kas jei ten įsilaužėlis? Ką aš tada darysiu??
Mano širdis pradėjo greičiau plakti, o mano kojos pasidarė lyg vatinės.
Nepaisant to aš vistiek artėjau prie jų.
Kai priėjau tiek, kad galėčiau pažvelgti pro apšviesta tarpa giliai įkvepiau ir pažvelgiau į kambario vidų.
Is pradžių apakinta šviesos nieko nemačiau, tik tada kai mano akys apsiprato su šviesa išvydau didelę, tamsią lova, naktinius staliukus prie jos ir ant jų sukrautomis kažkokiomis dėžėmis, ant žemės buvo patiestas lygiai toks pats kilimas kaip pas mane, tik cia jis buvo juodos spalvos... Kaip ir viskas šiame kambaryje buvo tamsios spalvos...
Šis kambarys mane keistai baugino, bet kartu ir traukė. Lyg maža vaiką, gražiai įvyniotos saldainės...
Pasistiebiau šiek tiek labiau norėdama pažiūrėti kas kitame kambario kampe kai neišlaikiusi pusiausvyros ranka atsiremiau i duris kurios atsivėrė ir aš įpuoliau į kambarį.
Delnais atsitrenkiau į kietas grindis, o mano plaukai uzkrito man ant veido uzdengdami vaizdą.

-Ela?!

Džono balsas prie mano ausies sududeno mane dar labiau išgąsdindamas

-Ką čia veiki? - jo tvirtos rankos čiupo man už pečių ir pastatė ant kojų - nejaugi tu mane šnipinėji?

Mano širdis iš baimes tirtejo, o ir taip išdžiuvusi burna negalėjo prasivert ir ištart žodžio.
Vyras, kuris stovejo prieš mane ir žvelgė į mane stovejo tik su juodais džinsais, gryna krūtinę...
Man iš gėdos kaito skruostai

-A-aš... Norėjau.. Gerti... - šiaip ne taip ištariau žodžius nedrisdama į jį pažiūrėti.

-Virtuvė apačioje - jis susikryziavo rankas ir rūsčiai į mane žvelgė.

-Atttssiprasau... - nutesiau keistai žodžius ir lėtai pasukau link durų norėdama greičiau nešdintis iš čia.

Jo žvilgsnis keistai mane degino, jaučiausi taip, tarsi aš prieš jį stoveciau pusnuogė, o ne jis...
Jo rudos akys prieblandoje buvo lyg juodos...
Greitai nubegau į savo kambarį pamiršdama kad aš ištroškusi. Ibegusi į kambarį uztrenkiau duris sau už nugaros ir pasukau užraktą.
Kiek galėdama greičiau smukau į lovą ir uzsitempiau ant savo kūno antklode.
Jis atrodė grėsmingai... Ant jo krūtinės buvo randas, o ant pečių tatuiruotės kurių aš nesupratau.
Mano kūnas po antklode tirtejo. Nors jis atrodė grėsmingai, giliai širdyje žinojau kad jis manęs neskriaus. Nežinau iš kur aš tai jaučiau, bet neturėjau jo taip išsigąsti...
Išlipau iš lovos ir nuėjusi prie durų jas atrakinau.
Tada sugrįžau į lovą atsiguliau.