Pražūtinga meilė.

12.

Vairuotojas, malonus vyriškis tinkantis man į tėvus važiuoja ramiai judriomis miesto gatvėmis veždamas mane į drabužių parduotuve kuria nurodė Džonas.
Taip, jis.
Kai isedau į automobilį ir prisisegiau saugos diržą atsisukau į vairuotoją:

-Gal galite mane nuvesti į drabužių parduotuve, bet kokia?

-Šeimininkas jau man nurodė į kur vykti - jis apgailestaudamas atsisuko į mane - nebent jūs persigalvojote?

Vadinasi, aš galiu vykti tik ten kur nurodo jis. Puiku, nors galiu išvykti iš namų, bet tik ten kur nurodo ponas šeimininkas, karčiai pagalvojau ir papurciau galva sutikdama ten kur mane veš.
Todel kai masina sustojo prie pastato, kuris nebuvo didelis bet didelių langų už kurių stovėjo manekenai aprengti įspūdingais drabužiais nepykau jau taip labai.
O kai pamačiau parduotuvės logotipa... Mano burna išsižiojo iš nuostabos.
Tai buvo Chanel butikas, kur viena suknele kainavo mano kelių mėnesių algas...

-Man eiti su jumis, ar laukti čia?

Vairuotojas paklausė kai vis dar nesugebėjau išlipti iš automobilio ir spoksojau į ryškias šviesas kurios apšvietė butiko vidų.

-Viskas.. Gerai - patraukiau durelių rankenėle ir nuleidau kojas ant šaligatvio - galite likti čia, ilgai neuztruksiu.

-Lauksiu tiek, kiek reikės - vyras atsakė ir nuolankiai nuleido galvą.

Drebančiomis kojomis įžengiau į butiko vidų. Akinancios šviesos degino man akis todėl šiek tiek prisimerkiau ir stovėjau lyg įkalta kai prie mano šono išdygo blondinė mergina nepatikliai mane nuzvelgdama:

-Sveiki, kuo galėčiau padėti?

Nors jos balsas skambėjo maloniai, bet jos žvilgsnis buvo pasibjaurejes, ji nužvelgė mano drabužius kurie šioje spindincioje aplinkoje labai netiko. Atrodžiau kaip bename. Dar pažiūrėsim...
Piktai mintyse nusikeikiau ir atsisukusi į ją nusišypsojau savo gražiausia šypsena

-Ką galite pasiūlyti?

Mergina primerke savo žydras akis ir dar kartą mane nuzvelgus prabilo:

-Čia labai brangus butikas.

Ak! Ji galvoja kad aš neipirksiu! Jog atėjau čia tik apsižvalgyti.
Mintyse nusijuokiau ir tariau ' stebėk'
Žengiau žingsnį prie arčiausiai manęs stovinčio manekeno kuris buvo aprengtas lengva, šilko audinio suknute papuošta rozytemis.

-Aš noriu šios suknelės - atsisukau į blondine ir nusišypsojau - mano dydis antras.

-Jos kaina 800 dolerių - jos veide buvo pašaipa.

O dievuli švenčiausias! Tai visa mano alga...
Bet tik atsakiau :

-Man nesvarbu, supakuokite, o aš einu issirinksiu dar kelias.

Merginai stovint vietoje žengiau prie kitų drabužių ir nuo kabyklu nusiemiau patinkančius drabužius.
Palaidines, džinsus, batus... Viską rinkausi kas man patiko.
Visa nusinesiau prie kasos ir padėjau blondinei prie nosies.

-Imu viską.

Vos tvardziausi nenusijuokusi jai į veidą kai jos išraiška buvo tokia juokinga.
Lazinuosi kad ji gyvenime tiek nebuvo pirkusi.
Nors ir priblokšta, bet ji ėmėsi darbo. Pakavo į gražius krepšelius mano drabužius o kai baigė darbą pakėlė galvą į mane

-5740 tūkstančių dolerių už viską.

Vos tvardziausi visko neatsaukusi. Nesvarbu kad pinigai ne mano, o ir pats Džonas čia mane atsiuntė visgi čia kosminė kaina... Už kelis drabužius...
Blondinė pamačiusi kad pasimečiau šiek tiek syptelejo pamaniusi kad laimėjo.
O tada aš lėtai išsitraukiau juodąją kortele ir padaviau jai.
Ji sumisusi ja paėmė ir perbraukusi per aparaciuka žiūrėjo į jį. Netrukus jis išspjove čekį kuri ji paėmė ir ištiesė man.

-Ačiū kad apsipirkote čia, lauksime sugrįžtant.

Paėmusi pergalingai krepšius ir čekį jau gręžiausi eiti pro duris kai atsisukau į ją :

-Nesu tikra kad grisiu, man čia per prasta.

Taip tarusi pakėliau galva ir išdidžiai žengiau pro stiklines duris.
Visa laiką kol ėjau iki mašinos jaučiau jos žvilgsnį įbesta man į nugarą.
Priėjusi prie automobilio iš jo išlipo vairuotojas ir priėjęs prie manęs paėmė iš manęs krepšius

-Leiskite, įdėsiu į bagažinę.

Nesipriešinau ir juos perleidau vairuotojui pati ilipdama į prabangią masina blondinei vis dar žiūrint. Tik dabar jos lupos iš nuostabos buvo praziotos.

-Kalė.

Sau tariau ir sukikenau prisisegdama diržą. Turiu dar vieną misija. Vairuotojui įlipus į automobilį pasilenkiau arčiau jo ir tariau:

-Veškite mane į kirpykla, i pačią geriausią kokia tik žinote.

Vairuotojas linktelėjo ir užvedė variklį.
Pažiūrėsim, ar po visko Džonas vis dar labai norės manęs kai pamatis kiek aš išleidau pinigų.