Pražūtinga meilė.

13.

Nežinau iš kur, bet pas mane buvo daug drąsos.
Galbūt po nuotykio su blondine kale parduotuvėje?
Bet grįžusi į namus triukšmingai atveriau lauko duris ir įėjus į vestibiuli garsiai surikau:

-Aš grįžau!

Jaučiausi pasitikinti savimi. Išėjusi iš kirpyklos, kurioje man sutvarkė, pašviesino ir pakirpo galiukus jaučiausi kaip princesė.
Nesulaukusi jokio atsako apsidairiau aplink ir patraukiau link darbo kabineto Nusprendusi kad Džonas ten.
Kai pamatis kiek išleidau jo pinigų... Tikriausiai sutartį suplesis į skutelius ir busiu laisva su savo 20 tūkstanciu.
Jau ruošiuosi belsti į duris kai jos atsidarė ir pro jas išėjo keli kostiuomuoti vyrai.

-Iš kur tokia panele pas tave Džonai?

Vyrai sustoję nužvelgė mane visą nuo galvos iki kojų. O vienas iš jų suriko klausimą išeinančiam Džonui iš kabineto.
Mano kojos įaugo į grindis, aš negalėjau pajudėti.
Nesitikėjau kad Džonas turės svečių. Jaučiausi kaip visiška kvailė.
Džonas išėjęs iš kabineto uždarė duris ir atsisuko į mane:

-Ela, eik į viršų.

Vyrai gašliais žvilgsniais mane nuziurinejo o Džonas piktai žiūrėjo į mane nes aš nesijudinau iš vietos.

-Džonai nejaugi įsitaisėj nauja mergina?

Vienas vyras rudais plaukais nusijuokė ir atsisuko į Džona

-Šita labai graži.

Džonas nepastebimai sugriežė dantimis ir galva parodė kad dingciau iš čia.
Padariau kaip liepiama, apsisukau ant kulno ir su visais krepšiais patraukiau link laiptų.
Kas šie vyrai?
Ir kodėl jie visi taip žiūrėjo į mane lyg norėdami suvalgyt...
Kas per vienas šitas Džonas??
Įėjau į savo kambarį ir numetusi krepšius ant lovos sustojau ir bandžiau įsiklausyti ar dar kažką išgirsiu.
Bet name buvo tyla.
O po kurio laiko mano kambario durys prasivėrė ir į kambarį įskriejo piktas Džonas

-Niekada daugiau taip nedaryk!

Jis priėjo visai arti manęs ir pačiupes už rankų prisitrauke mane arčiau o mano širdis pradėjo kalatotis iš baimės.

-A-aš.. Nežinojau kad t-turėsi svečiu...

Jo gniauztai po truputį atsileido o tada ir visai mane paleido.

-Atleisk - jis atsitraukė toliau nuo manęs - man ši diena įtempta.

Jis ranka persibrauke per savo tamsius, vešlius plaukus o jo akys nukrypo į mano pirkinius.

-Viską turi ko reikia?

Linktelėjau galva ir nusigręžiau nuo jo vis dar išgąsdinta tokio staigaus pykčio protrūkio.
Jau nebenorėjau prisipažinti kiek išleidau pinigų.
Norėjau kad jis paliktų mane vieną, bet jis nesiruošė niekur eiti.

-Šį savaitgalį laukia tavęs pirmoji užduotis - jis ramiai pasakė ir priėjęs prie lango pažvelgė pro jį į sodą - turėsi but pasiruošusi.

Iš nerimo mano rankos ir kojos nutirpo. Savaitgalis po dviejų dienų, o aš dar nesu pasiruošusi jokioms užduotims.
Mano vidinis balsas man kuždėjo jog tai nebus paprastas darbas kuri jis man uzduos...
Jis tarsi pamatęs kad abejoju atsisuko į mane

-Tu negali atsisakyti - jo balsas pasidarė žemas - tu turi paklusti man.

Kad ir kaip nenorėdama linktelėjau galva sutikdama. Aš neturiu kitos išeities, tik sutikti.
Jis lėtai patraukė link durų o tada atsigręžė į mane

-Gražiai atrodai, tau tinka.

Taip pasakęs išėjo ir uždarė duris.
Kai jo nebebuvo, supratau kad jis man katik pasakė komplimentą...
Mano kūną pervėrė keistas jausmas..