Pražūtinga meilė.

5.

Pasirašėm ant paprasto balto lapo, kuris giliai širdyje žinau nieko nevertas. Bet man ramiau.

-Koks tavo vardas? - paklausiau vyro prieš save

-Džonas - jis žemu balsu ištarė.

-Ela - tariau ir ištiesiau ranka pasisveikinti.

Jis švelniai ja paeme į savo delną ir nestipriai suspaudė.

-Aš tikiuosi kad nuo rytojaus gyvensi mano name.

-Jau rytoj?? - buvau nustebusi - taip greitai?

-O kam laukti? - jis pakėlė antakius - pasakyk man savo adresą ir aš tavęs atvažiuosiu paimti, arba mano verslo partneriai.

-Verslo partneriai? - nieko nesupratau - kokio verslo?

-Laikui bėgant sužinosi - jis pakilo nuo kėdės ir priėjo prie manęs su lapu rankose - imk lapą. Ir būk rytoj pasiruošusi.

Jis pasuko link durų bet aš jį sustabdžiau.

-O kaip mano darbas?

-Išeik iš jo.

Taip taręs išėjo iš kabineto ir paliko mane vieną.
Aš buvau pasimetusi kaip niekad. Kur gi aš veliuosi??
Netrukus į kabinetą sugrįžo viršininkas ir mane nuo galvos iki kojų nužvelgė

-Tu ji pažysti??

-Ne.. - atsidusau ir prisėdau ant kėdės - jis atėjo su pasiūlymu...

Ir viską jam isklojau nieko nenutyledama.

-Ir tu sutikai Ela?? - viršininkas buvo pasibaisejes - tu jo net nepažįsti.

-Žinau.. Bet man rėkia pinigų - guztelejau pečiais.

-Aš galiu šiek tiek pakelti alga - viršininkas žiūrėjo į mane - tu gera darbuotoja, nusipelniai.

-Ačiū bet ne... Jis man siulino 20 tūkstančių už tai kad sutikau su jo sąlygomis.

Jis išsižiojo ir pašoko nuo kėdės

-Aš nemanau kad jis geras žmogus - jis vaikščiojo ratais po kabinetą - jis... Uzsiema kažkuo negeru.

-Jis sakė kad yra verslininkas.

-Ir tu patikėjai?

-Aš turiu pabandyti - nuleidau akis į žemę - man reikia tų pinigų... Nepyk, bet šis darbas ne tas apie kurį aš svajojau.

-Žinau - jis linktelėjo galva - bet į tai kur tu dabar veliesi... Nežinau ar elgiesi teisingai Ela.

Aš puikiai ta supratau. Man irgi tas vyras pasirodė keistas, atėjo ir pasiūlė tokį dalyką, apie kurį aš net nesapnuoju.

-Atleisk bet aš apsisprendžiau.

-Kad ir kaip būtų - viršininkas nuleido pečius - gali bet kada grįsti čia.

-Aš jums labai dėkinga.

Is tikrųjų šis vyras kad ir vadovauja visam šiam klubuj, yra geras žmogus, ir geros širdies.
Visa gyvenimą liksiu jam dėkinga už tai kad kai man buvo sunku jis priėmė mane dirbti į šį klubą.
Mano galvoje jau susidarė veiksmų planas. Sutikau su Džono pasiūlymu, ir jis man iškart duos 20 tūkst dolerių, o jei man nepatiks galėsiu iškart išeit.
Su pinigais kurie bus mano.
Skamba per lengvai, bet tikiu kad už viso to slypi kažkas daugiau. Ir aš noriu sužinoti kas.