Pragaras ir rojus

1

Vos išsiskyriau su Simona išvykau į užsienį. Jame plėtojau tėvo verslą ir stengiausi pamiršti ją. Tačiau grįžus į mūsų bendrus namus, kurių nesugebėjau parduoti mums išsiskyrus, man suspaudė širdį.
- Turėtum parduoti šį namą, jei jis verčia tave taip atrodyti,- parvežęs mane iš oro uosto pasiūlė Tadas.
- Negaliu,- tyliai sušnabždėjau, vis prisimindamas ją vaikštant po namus ir plačiai šypsantis.
- Matai, juk judu jau du metus esat išsiskyrę ir šis namas tave liūdina,- prisėsdamas ant sofos tarė juodaplaukis.
- Bet šis namas yra mano ir jo nežadu parduoti tik todėl, kad jis man primena mano buvusią žmoną,- padėdamas ant grindų lagaminus tariau bei atsisėdau ant fotelio.
- Na kaip nori, gal šiandien einam į naują klubą?- susitaikęs, kad jo nepaklausysiu paklausė vaikinas.
- Žinoma, tik leisk sutvarkyti namus,- ramiai atsakiau nors nedegiau noru kur nors eiti.
- Gerai, tada kai baigsi atvažiuok pas mane,- sumušdamas su manim delnais tarė draugas ir paliko mane vieną tvarkytis.
Neskubėdamas tvarkiausi ir vis prisiminiau savo mielą žmoną. Jos plačią šypseną ir meilės kupiną žvilgsnį, kai apipildavau ją bučiniais. Nusipurčiau prisiminimus ir toliau palengva tvarkiausi. Baigęs tvarkytis palindau po dušu ir persirengiau švariais rūbais. Prieš išvažiuodamas dar užsukau į buvusį Simonos kambarį, žinojau, kad jame dar yra vienas jos daiktas. Stebiuosi jog ji paliko knygą, nors yra knygų mylėtoją. Tiesa sakant tada daug nedaviau jai laiko susirinkti daiktus. Buvau įsiutęs sužinojęs apie jos išdavystę su tuo nevykusiu draugu. Taip pat jaučiausi sužlugdytas, kad mano mylima moteris mane išdavė ir dar laukėsi ne mano vaiko. Parsinešęs jos knygą pasidėjau ją ant naktinio stalelio su mintimi, kad pradėsiu skaityti grįžęs. Pasijutau lyg tikras kvailys, kai važiuodamas pas Tadą nusprendžiau pravažiuoti pro Simonos butą, kurį ji gavo už sutarties laikymasi. Jei ne ta prakeikta sutartis nebučiau susipažinęs su brunete, kuri iš pradžių nejautė man jokių šiltų jausmų, kaip ir aš jai. Tačiau sutarties pabaigoje buvau pasiryžęs jai iš tikro pasipiršti, namuose vis dar yra žiedas su kuriuo būčiau pasipiršęs.
- Tikiuosi nevažiavai pro jos butą,- man pasirodžius prie duru tarė Tadas.
- Kodėl turėčiau važiuoti pro jį?- apsimetęs piktoku paklausiau.
- Nežinau, bet jei tau įdomu ji pardavė tą butą,- audamasis batus tarė juodaplaukis.
- Iš kur žinai?- tyliai paklausiau sunkiai nurydamas seiles.
- Porą kartų buvau ją sutikęs ir ji neitin džiaugėsi sutikusi mane. Nors atrodė velniškai gerai,- mums lipant laiptais paaiškino draugas.
- Ei nepamiršk, kad ji mano žmona,- kumštelėjęs jam ranką tariau.
- Buvusi žmona,- pataisė mane Tadas.