Žingsnelis po žingsnelio einu aš į priekį.
Tiesiu taikymu ten, *kur kažkas ryškiai šviečia.
Ta šviesa slėpininga, mano širdį vilioja,*
Kviečia prieiti arčiau ir žvilgtelt rytojun.
Bet nuėjusi gal pusę kelio,
Sustojus suabejoju.
Ar yra prasmės žiūrėt į, tai,
Kas slėpininga iš arti ?
Juk grožis to matosi tik iš toli.
Tad žengiu neatitraukdama aš žvilgsnio atgalios,
Neatsukus šviesai nugaros.
Ir daugiau nebeabejoju.
Pasitinku aš rytojų,
Drąsia širdim ir vilties kupinom akim.
O ten tik vėtra, šaltas vėjas,
Siaučia nekadėjas.
Sutrinku nustebinta nelaimės,
Liūdesio ir begalinės baimės,
Bet dabar vis dar neabejoju,
Sprendimu priimtu dar vakar.
Nes jei būčiau aš žinojus,
Tai būčiau abejojus,
O dabar likau drąsi,
Tad ir kovoti su nelaime gebanti.
*...*Gabaliukas tų eilučio eilučių yra paimtas kaip vertimas iš seriale "Mentalistas" minimo William Blake eilėraščio "Tigre", tai buvo įkvėpimo šaltinis.
YOU ARE READING
Nakties Švyturiai
PoetryTai - rinkinys minčių, eilių, jausmų, istorijų bei gamtos ir prisiminimų supintų į mano eilėraščius be ribų. Vieni gali papasakoti istoriją, kiti tik privers ką, nors pajusti. Jie negali būti geri arba blogi, nes jie tiesiog - mano. O aš galiu būti...
