Rudeninis vėjas,
Plaukus man suvėlė,
Pykti negaliu,
Ką žinau, gal taip gražiau ?
Įsisuku į paltą tyliai,
Žengiu gatve, kai lyja.
Skėčio neskleidžiu,
Leidžiu mane sulyti.
Jaučiuos ramesnė,
Odai vėstant,
Jaučiuos kantresnė,
Nors ima švisti.
Dangaus pilkumas,
Jau virsta saule,
Kuri sušildys,
Mums šį pasaulį.
ESTÁS LEYENDO
Nakties Švyturiai
PoesíaTai - rinkinys minčių, eilių, jausmų, istorijų bei gamtos ir prisiminimų supintų į mano eilėraščius be ribų. Vieni gali papasakoti istoriją, kiti tik privers ką, nors pajusti. Jie negali būti geri arba blogi, nes jie tiesiog - mano. O aš galiu būti...
