Kavos puodelis,
Stovi ant mano stalo,
Geriu iš lėto,
Lyg mėgaučiausi šokoladu.
Nerimas mintis paleidžia,
Ir naujai mantrai,
Jis vietą užleidžia.
Užaugsiu kaip asmenybė,
Tik susitelkusi,
Jau ne į jo didybę,
O į tai, ko noriu aš.
Vardan savęs dabar,
Ir tos, kuri nubus rytoj,
Aš pasirengusi pradėti kovą,
Su stereotipais ir žmonėmis,
Netikinčiais manimi,
Manipuliuojančiais mano baimėm,
Ir mėginančiais apsunkint,
Visaip kitaip,
Man šį pasaulį.
Šviesos greičiu,
Aš nuo jų bėgsiu,
Ir sustosiu atsikvėpti,
Tik gerai atsiplėšus,
Nes nenoriu,
Kad jie sugrįžtų,
Ir mane vėl veidu,
Į purvą sumurgdytų.
أنت تقرأ
Nakties Švyturiai
شِعرTai - rinkinys minčių, eilių, jausmų, istorijų bei gamtos ir prisiminimų supintų į mano eilėraščius be ribų. Vieni gali papasakoti istoriją, kiti tik privers ką, nors pajusti. Jie negali būti geri arba blogi, nes jie tiesiog - mano. O aš galiu būti...
