Ten, kur ošia jūros bangos,
Ir švartavos tavo laivas,
Veržias mano eilės,
Lyg jūros putos į pakrantę.
Tavęs nesulaukus,
Aš pasiklydau,
Tarp sapno ir realybės,
Tik tau nesugrįžus,
Supratau praradus tave,
Dabar tu jūros, o jūra tavo.
Ten kur du,
Vietos trečiam niekada nebus.
Dabar tariu sudie,
Žvelgdama į bangas,
Nes tikiuosi,
Kad vėjas mano žodžius,
Tau nuneš.
YOU ARE READING
Nakties Švyturiai
PoetryTai - rinkinys minčių, eilių, jausmų, istorijų bei gamtos ir prisiminimų supintų į mano eilėraščius be ribų. Vieni gali papasakoti istoriją, kiti tik privers ką, nors pajusti. Jie negali būti geri arba blogi, nes jie tiesiog - mano. O aš galiu būti...
