Išsekinta audros ir bangų mūšos,
Sklendžiu pavėjui,
Virš jų abiejų,
Lyg žiedlapis gėlių.
Iš tikro noriu,
Būti tik aklina tamsa.
Ir visai netyčia,
Paneriu į bangą aš.
Kvėpuoti ir taip be galo,
Man sunku.
Vienatvės uostą,
Galiausiai pasiekiu.
Galbūt, Žemės kirminams,
Tokiems kaip aš,
Nėra vietos tarp angelų,
Koks man atrodai tu ?
Nieko baisaus,
Aš čia nematau.
Nes turiu laiko,
Keliauti ir toliau.
YOU ARE READING
Nakties Švyturiai
PoetryTai - rinkinys minčių, eilių, jausmų, istorijų bei gamtos ir prisiminimų supintų į mano eilėraščius be ribų. Vieni gali papasakoti istoriją, kiti tik privers ką, nors pajusti. Jie negali būti geri arba blogi, nes jie tiesiog - mano. O aš galiu būti...
