Už lango tamsu,
Namie man jauku,
Jau žvakę degu,
Įkvėpimą randu.
Imu aš rašyti,
Knygas skaityti,
Ir, žinoma, tapyti,
Be sustojimo ar atilsio.
Kam ilsėtis,
Jei nepavargau,
O vis dar mėgaujuosi,
Tuo ką darau ?
Bet ramybės man,
Neduoda knygos,
Dalykininkų parašytos,
Kartu su rašto darbais.
Man be galo nuobodžiais,
Ir dar labiau varginančiais,
Bet kol kas žinau,
Pasirinkimo neturinti didelio.
Tad metusi,
Tai ką dariau,
Dėl malonumo mieliausio,
Grįžau aš niūrion realybėn.
Ir akimis panirau,
Į matematikos vadovėlio platybes,
Lyg jūron be kraštėn,
Kurios iš realybės ilgiuosi nedrąsiai.
KAMU SEDANG MEMBACA
Nakties Švyturiai
PuisiTai - rinkinys minčių, eilių, jausmų, istorijų bei gamtos ir prisiminimų supintų į mano eilėraščius be ribų. Vieni gali papasakoti istoriją, kiti tik privers ką, nors pajusti. Jie negali būti geri arba blogi, nes jie tiesiog - mano. O aš galiu būti...
