Bitės dūzgia...
Ošia vėjas...
Velia plaukus nekadėjas,
O mes kaip du maži vaikai,
Bėgam visiškai laisvai,
Ten, kur veda mūsų akys,
Per pievas ir per laukus,
Tokie laimingi, nes laisvi,
Krentame žolėn linksmi,
Šnabždam galvas mes sudėję,
Vasaros gaivon panėrę,
Pažadus tikrus, kaip mus.
Gulėdami šalia viens kito,
Šypsomės šiltai apsikabinę.
Mūs neišskiriami delnai kartu,
Sukabinti tvirtai tarp mūs padėti guli,
O mes tik žvelgiame abu,
Viens į kitą,
Ir vėl nedrąsiai...
Kaip pirmą kartą,
Tą sykį,
Kai tarei,
Jog patinku,
Tarp gėlių,
Jų pilnų pievų ir pūkų,
Baltoj ar mėlynoj suknelėj,
Su šypsena ar keistais juokeliais,
Visokia ir beprotiška,
Bet savita ir artima,
Ne kaip kuri kada kita.
YOU ARE READING
Nakties Švyturiai
PoetryTai - rinkinys minčių, eilių, jausmų, istorijų bei gamtos ir prisiminimų supintų į mano eilėraščius be ribų. Vieni gali papasakoti istoriją, kiti tik privers ką, nors pajusti. Jie negali būti geri arba blogi, nes jie tiesiog - mano. O aš galiu būti...
