Sniego pilnos mūs kišenės,
Barstom jo pro langus,
Krinta jis ant žemės,
Džiugina kitus.
Nors draugų veidų ir išsiilgę,
Mes liekame namuosna,
Net kai lauke šilta.
Taip saugome vieni kitus.
Kalėdas ir Naujus sutikę,
Gal ir mes sugrįšime draugėn.
Viltis į mūsų langus beldžias,
Ir įkvepia neliūdėt.
Gražių Kalėdų rytą,
Likę namuose,
Mes sveikinsim vieni kitus,
Per ekranus su šypsena.
Ir taip sulauksime mes ryto,
Kai grįšim į mokyklą.
Bei vėl matysimės kasdien,
Be kaukių ar atstumo,
Jeigu pasiseks...
P.S. Jei kartais kam bus įdomu, tai čia pirmasis mano sukurtas eilėraštis pagal iš anksto žinomą tematiką, raktinius žodžius bei adresatą, jo reikėjo mokyklai. Apsiėmiau šio išbandymo norėdama išbandyti save - tai yra ar sugebėčiau be konkretaus įkvėpimo ir su konkrečiomis detalėmis ką nors smagaus sukurti - ir pagelbėti bendraklasiams, jog šiems nereikėtų darbo į dalis dalintis ir šiaip kažką daryti. Pirmi variantai nebuvo tobuli, bet galutiniame rezultate tiek aš, tiek bendraklasiai likome patenkinti...
YOU ARE READING
Nakties Švyturiai
PoetryTai - rinkinys minčių, eilių, jausmų, istorijų bei gamtos ir prisiminimų supintų į mano eilėraščius be ribų. Vieni gali papasakoti istoriją, kiti tik privers ką, nors pajusti. Jie negali būti geri arba blogi, nes jie tiesiog - mano. O aš galiu būti...
